Profesionalai ir mėgėjai
Plenero organizatoriai – Kauno kultūros centras ir VšĮ Gabrielės meno galerija, kuratorės – Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė ir Gabrielė Kuizinaitė. Plenero meninės dalies vadovas – tapytojas Gintautas Vaičys.
Plenere dalyvauja VšĮ "Gabrielės meno galerijos" nariai profesionalūs menininkai ir studijos "Vaivorykštė" nariai, tad abiejų grupių atstovai turėjo galimybę kūrybiškai bendradarbiauti, ieškoti sąlyčio taškų.
Šio plenero idėją inspiravo ne tik susidariusi koronoviruso situacija, gerokai susiaurinui plenero idėją ir formatą, bet siekis pasižvalgyti po Kauno kiemus, matyti urbanistinę jų funkciją, žvalgytis į miestą iš kiemų perspektyvos. Šių metų paroda yra gana kemerinė: autoriai pateikė parodai mažų formatų darbus.
Daugelyje paveikslų dominuoja architektūriniai ir gamtos motyvai, autoriai kuria skirtingos stilistikos darbus, originaliai interpretuoja kiemo motyvą – nuo realistinio iki abstraktaus vaizdinio.
Daugelyje paveikslų dominuoja architektūriniai ir gamtos motyvai, autoriai kuria skirtingos stilistikos darbus, originaliai interpretuoja kiemo motyvą – nuo realistinio iki abstraktaus vaizdinio.
Kūriniai įvairūs savo tematika, tapybinėmis stilistikomis. Pleneras atskleidė ir tai, kad požiūrių, rakursų, kaip, kokiu būdu galima žvalgytis po laikinąją sostinę, yra tikrai daug, o pasirinktasis požiūris, stilistika yra kūrėjo individualybės ženklas.
Plenere dalyvavo ir parodoje savo darbus eksponuoja Gintautas Vaičys, Gitas Markutis, Sigitas Petrauskas, Daiva Kupstienė, Zita Virginija Jusevičiūtė-Tarasevičienė, Vilius Ksaveras Slavinskas ir Raimundas Majauskas, Rūta Barniškytė-Klusienė, Vida Bagdonienė, Regina Cemnomolskienė, Natalija Karpinskienė, Gražina Ašmienė, Teresė Draugelienė, Eleonora Čepulienė, Virginija Jaskytė-Rūkienė, Jelena Tamnila, Nijolė Brencienė, Juozas Ivanauskas.
Kūrybiniai ieškojimai
Žinomas abstrakčios tapybos atstovas G.Vaičys šį kartą pristato akavarelės technika atliktus darbus: viename atskleidžiamas istorinių pastato arkadų stiliuotas žavesys, kitame – kaunietės mergaitės grožis.
G.Markutis iš Senamiesčio gatvelių ir želdinių perspektyvos žvelgia į Kauno rotušę. Darbas išsiskiria ekspresyvia stilistika, ryškiais potėpiais, gamtos ir architektūrinių fragmentų sandūra.
Z.Tarasevičienė pasirinko visai kitokią koncepciją, liko ištikima abstrakčiajai raiškai, o parodoje eksponuojamame darbe kuria kiemo, kurio nebėra, vaizdinį. Autorė savo darbuose parodo, kaip keičiasi ir keitėsi jos kūrybinė stilistika.
D.Kupstienė taip pat savo darbuose pristato kiemą, tapytą abstrakčia ir realistine stilistikomis, jos darbai išsiskiria koloristine įvairove, architektūrinių Kauno kiemų fragmentų stilizacija.
S.Petrausko darbas atliktas išskirtine koliažine technika. Jame fiksuojami Senamiesčio pastatai iš kiemo perpektyvos – ritmiškai sudėliojama stogų kompozicija primena pasakiškąjį pasakojimą, romantizuojantį miesto vaizdinius.
R.Majauskas parodoje pristato suabstraktintą ekspresyvų tiek savo stilistika, tiek ir koloristika kiemą, nutapytą, išmargintą iš daugelio smulkių potėpių, detalių. Šis dinamiškas vaizdinys išsiskiria bendrajame kontekste.
V.K.Slavinsko tamsaus kolorito abstraktūs kiemai turi mistikos ir paslapties, taip pat išryškina labai savitą ir charakteringą pasaulio sampratą.
Akcentai ir nuotaika
"Vaivorykštės" studijai atstovaujanti N.Karpinskienė parodoje pristato tris nedidelio formato tapybos kūrinius, kuriuose yra sujungiami gamtos ir architektūros motyvai, istoriniai paminklai ir kasdienis žmonių gyvenimas.
V.Bagdonienės kuriamuose darbuose kiemas yra neatskiriama architektūros dalis, o taip pat jos kuriami kiemai yra neatskiriami nuo gėlių žydėjimo.
N.Brencienė pristato darbą, kuriame vaizduojamas Senamiesčio gatvės fragmentas, žaismingos pastelinės spalvos itin dera su minimalistinėmis pastatų formomis, šešėlių ir atspalvių niuansacija.
V.Rukienė miniatiūriniuose darnuose susitelkia į detales: ryškina gėlės žiedo grožį, kitame darbe jos akiratyje – spyna, kaip pastato, kiemo detalės akcentas.
G.Ašmienė parodoje pristato net tris darbus, kuriuose susitelkia ties architektūrinių fragmentų, matomų iš Kauno kultūros centro vidinio kiemo, išryškinimu per abstrahuotą meninę kalbą. R.Barniškytė-Klusienė savo darbuose fiksuoja Kauno kasdienybę, matydama pastatą, erdvę, pasaulį iš kiemo ar vartų perspektyvos. Jos kuriamas pasaulis spalvingas, ryškus, kontrastingas.
E.Čepulienės darbo centre – kiemas su augmenija ir bičių aviliais. Autorė nevengia ryškių potėpių, čia dominuoja dinamiškas augmenijos pasaulis. Gamtovaizdis ir architektūra yra neatskiriami, sudaro neišardomą vienovę bei dermę ir Juozo Ivanausko sukurtuose kiemo peizažuose.
J.Tamilinos darbuose susitelkiama į žmogaus nuotaiką, emociją: rūke į nežinią išeinantis žmogus, moters portretas gėlių fone ženklina šios autorės susitelkimą į emocinį personažo ir aplinkos ryšį. T.Draugelienei taip pat svarbus žmogus gamtos ir architektūros aplinkoje, koloristinės dermės ir priešpriešos sukuria darbo kompozicijos vienovę.
Naujausi komentarai