Dešimtis tūkstančių kilometrų įveikę pačiais įvairiausiais žemynų keliais, vairuodami  ne pirmos jaunystės automobilius, vyrai sukaupė daugybę istorijų, kuriomis dega pasidalyti. Ir net po didžiulės sėkmės susilaukusių jų televizijos filmų, parašytų knygų ar net vaidmenų kino filme jie turi ką papasakoti ir kuo nustebinti. Dar ir dar.

Netikėčiausios situacijos, komiški nutikimai ir stebuklingos istorijos – pajusite pašėlusių nuotykių dvasią. Jaukus ir nuotaikingas vakaras taps tikra dovana visiems šio dueto gerbėjams. Marčius ir Vytaras į susitikimus visuomet atvyksta ne tuščiomis, tad dovanų, reikia manyti, ir šįkart bus.

Martynas Starkus kalbina Vytarą Radzevičių: "Pavasariniai atviravimai Kaune", "Renginių Oazė", gegužės 18 d., 19 val.

– Kodėl nusprendėte rengti pavasarinius atviravimus? – paklausė "Kauno diena" V.Radzevičiaus.

– Pasakoti žmonėms istorijas iš mūsų klajonių pradėjome prieš kelerius metus. Ir pamatėme, kad tos kelios valandos virsta tikromis kelionėmis laike ir Žemėje. Daugelį prisiminimų lydi juokas, bet mes, matyt, kažkaip paženklinti, kad savo ekspedicijose be kilometrų žudymo ir pasiutusių nuotykių dar patenkame į keblias, bet juokingas situacijas. Turime didelį gerbėjų būrį, kuris seka mūsų nuotykius ir keliones. Esame jiems už tai labai dėkingi. Ir dažnai mūsų prašo – atvažiuokite, papasakokite, susitikime. Pernai pabandėme tai padaryti Vilniuje, šiemet – Kaune, ir grįžtamasis ryšys iš žmonių, atėjusių į susitikimus, tiesiog pakelia sparnus.

– Ką jaučiate kiekvieną kartą susitikdami su publika?

– Juokaujame, kad tapome koncertuojančia roko grupe. Turime "raiderį", numatytą repertuarą, tačiau visada daug improvizuojame. Nesilaikome kokio nors teksto, kuris surašytas lapelyje. Ir jaučiamės kaip atlikėjai prieš koncertą. Prieš pradžią jaudinamės. Na, o kai pradedame, tai tarsi patys iš naujo keliaujame per tas pačias vietas, kuriose buvome. Sakyčiau, net užsimirštame, kad esame su didele auditorija. Apima įkvėpimas ir polėkis, ir didžiausias publikos apdovanojimas yra gyvos reakcijos, juokas ir, žinoma, plojimai. Tai nepamirštamos akimirkos.

– Ką jums reiškia išlipti iš TV ekrano?

– Esame seni ir patyrę eterio vilkai. Manau, kad tiesiog šio klausimo nesureikšminame. Eteris yra vienas žanras, scena prieš auditoriją – kitas reikalas. Gyvas susitikimas yra neprilygstantis eteriui emocinis patyrimas, kuris mus pačius įkrauna energijos ir idėjų ateičiai. Ir su niekuo nepalyginamas jausmas matyti žmonių akis, šypsenas ir emocijas. Tai užburia ir įpareigoja.