Po Kauno Šv. Jurgio (Pranciškonų) bažnyčios skliautais nuskambėjęs opusas – poeto Rimvydo Stankevičiaus ir kompozitoriaus Antano Prancevičiaus kūrinys, kurį su ypatinga pagarba atliko doc. Rolando Daugėlos vadovaujami choristai.
Litanijos ašimi pasirinkta Sibiro Madonos vardu žinoma tolimajame Korbike, vietos kapinaitėse, stovėjusi tremtinio Jono Maldučio išdrožta statula. Kolektyvinis ištremtų lietuvių pamaldumo objektas, tikėjimo, vilties, tėvynės ilgesio, paguodos šaltinis ilgus dešimtmečius teikė stiprybę Krasnojarsko lietuviams.
Iš pušies išdrožta statula sukurta labai meniškai. Švelnių bruožų Madonos veidas skleidžia ypatingą šilumą, o preciziškai, net su raukšlelėmis, išdrožtos rankos kuria globėjiškos motinos vaizdinį, universalų visų religijų ir tautų žmonėms. Tad neatsitiktinai skulptūra ilgainiui įgavo tokios sakralinės įtaigos, kad išvykus lietuviams tremtiniams prie jos melstis pradėjo ir vietos gyventojai, atvažiuodavę net iš Krasnojarsko ir meldę jos Viešpaties globos, užtarimų ir visokių stebuklų.
Įkandin tremtinių dėl gamtos poveikio jau gerokai apirusi statula grįžo į Lietuvą ir šiuo metu stovi Vilniaus arkikatedros Tremtinių koplyčioje.
Šv. Mišias, skirtas Gedulo ir vilties dienai, koncelebravo kun. teol. dr. Paulius Saulius Bytautas OFM. Renginyje mintimis pasidalino litanijos žodžių autorius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos narė Vincė Vaidievutė Margevičienė, 1941 metų tremtinys prof. Arimantas Dumčius, Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas. Auditorijai buvo pristatyta Antano Sadecko knyga „Iškentėjusios Lietuvos simbolis“ bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vyr. istorikės Birutės Panumienės sudaryta knyga Sibiro Madona“.
Naujausi komentarai