Parodoje rodomi margučių piešiniai iš buvusių Ukrainos gubernijų: Kijevo, Podolės, Voluinės, Chersono ir Galicijos. Vietoves liudija autentiški įrašai lenkų kalba, užrašyti prie margučių piešinių. Parodoje eksponuojami margučiai atvaizduoti keliais rakursais – marginto kiaušinio pagrindinės pusės plokštuma arba šonas, iš kurio matyti abiejų pusių fragmentai, ir trečias atvaizdavimo būdas, kai dvi margučio pusės pateikiamos šalia viena kitos popieriaus lape horizontaliai. Trečiasis atvaizdavimo būdas būdingas tiems margučiams, kurių abi pusės marginamos asimetriškais augaliniais motyvais. Didžioji dalis margučių turi pavadinimus: šarkos pėdelės, laužyti kryžiai, žvaigždės su rageliais ir kt.

Kaune apsigyvenus žmonėms, netekusiems savo namų ir tėvynės, norisi parodyti kažką artimo ir savo, dvasiškai šildančio ir stiprinančio, perteikiančio protėvių dvasios stiprybę.

Surengti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus archyvo rinkinyje saugomų T. Daugirdo margučių parodą padiktavo daugiau kaip metus trunkantis karas Ukrainoje. Kaune apsigyvenus žmonėms, netekusiems savo namų ir tėvynės, norisi parodyti kažką artimo ir savo, dvasiškai šildančio ir stiprinančio, perteikiančio protėvių dvasios stiprybę. Dabar ši idėja realizuojasi ir skleidžia velykinę viltį...

XIX a. pabaigoje margučius popieriuje atvaizdavo T. Daugirdas – dailininkas archeologas, Kauno miesto muziejaus kūrėjas. T. Daugirdas gimė buvusioje Naugardo gubernijoje, Torbino gyvenvietėje. Jo tėvas buvo kelių inžinierius. Su ketverių metų sūnumi Taduku tėvai grįžo į Plemborgo dvarą (dabar Daugirdų kaimas Ariogalos apylinkėse). Augdamas bajorų šeimoje, vaikas buvo leidžiamas į mokslus keliose srityse – mokėsi Rygoje, Vilniuje. Besimokydamas piešimo kursuose, bendravo su dailininkais Eduardu ir Alfredu Riomeriais. Vėliau išvyko studijuoti menų į Sankt Peterburgą ir Miuncheną. Nuo 1877 m. atvykęs į Varšuvą, atidarė savo studiją. Šiltuoju metų laikotarpiu vykdė archeologinius kasinėjimus Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos vietovėse. T. Daugirdas ne tik kaupė margučių kolekciją, bet ir pats darė jų piešinius, kūrė raštus. T. Daugirdas domėjosi tautodaile, kurią pasitelkęs žadino tautinį atgimimą.

Paroda veikia: kovo 30 – balandžio 29.