„Niekada nesutikau nė vieno, kuriam nepatiktų sakuros. Mane pribloškia dramatiški pilnai išsiskleidusių vyšnių žiedų peizažai. Ir atvirkščiai, kai žiedai nuvysta, jaučiu nostalgiją. Kiekvienas žmogus, žiūrėdamas į sakurų žiedus mato skirtingus vaizdus, išgyvena vis kitokius jausmus. Norėčiau, kad atlikėjai atskleistų savo emocijas ir sukurtų savo sakuros dainą“ – taip savo kūrinį „Sakura Song“ (Sakuros daina) pristatė japonų kompozitorius Yosuke Fukuda. O šių dienų Amerikos kompozitorius Frankas Tichelis savo kūriniu „Earth Song“ („Žemės daina“) atvėrė dramatines mūsų laikmečio nesantaikos stigmas: „Kūrinys gimė iš asmeninio poreikio tuo metu, kai daugelis šioje šalyje, įskaitant mane, vis labiau nusivylė karu Irake. Jaučiau stiprų impulsą sukurti tai, kas išreikštų mano asmeninį ramybės ilgesį. Yra siekis rasti vidinę ramybę pasaulyje, kuris atrodo amžinai linkęs į karą ir neapykantą“.
Organizatorių nuotr.
Rengdamas šv. Velykoms skirtą programą Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ ieškojo labiausiai tinkančių šiai progai muzikinio turinio sprendimų, prie kurių prisijungė vis nauji bičiuliai – chorai, solistai. Šių metų koncerto „Velykų muzika“ viešnia – operos solistė Jovita Vaškevičiūtė. Jos debiutas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro prasidėjo 2006 m., Ulrikos vaidmeniu G.Verdi op. „Kaukių balius“. Tais pačiais metais J. Vaškevičiūtė tapo „Operos švyturių“ apdovanojimų Metų operos viltimi. Domingos vaidmuo P. Eötvöso operoje „Meilė ir kiti demonai“ LNOBT 2008 m. solistei atvėrė kelius į Europos scenas – Vokietijoje, Belgijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. Įsimintini Jovitai Vaškevičiūtei buvo 2014 metai, kuomet solistė atliko Azučenos vaidmenį G. Verdi operoje „Trubadūras“ (Vilnius City Opera) ir Markizo/Grafienės vaidmenys O. Narbutaitės operoje „Kornetas“. Jų dėka Jovita Vaškevičiūtė buvo nominuota Auksinių scenos kryžių apdovanojimui, kurie solistei vėl atvėrė naujesnes scenas Estijoje, Belgijoje ir Buenos Airėse. Koncerte „Velykų muzika“ Jovita Vaškevičiūtė atliks emocionalius, tačiau tikėjimu ir šviesa paženklintus kompozitorių kūrinius nuo vėlyvojo renesanso iki XX amžiaus muzikos ir melodingo A.L. Webberio roko operos „Jesus Christ Superstar“ fragmento. „Esu tikintis žmogus: malda man yra vienas iš gėrio ir tiesioginio kontakto su Dievu jungčių. Aš tikiu, kad Jis žmonijos neapleis. O iš šios nelaimės bus ko pasimokyti kiekvienam asmeniškai. Tai laikas tikėti, galvoti ir mylėti!“ – tokiomis šviesiomis mintimis niūraus karantino pradžioje (2020 metais) dalinosi niekada optimizmo neprarandanti Jovita Vaškevičiūtė. Ypač jos aktualios Kristaus Prisikėlimo šventės išvakarėse.
Velykų muzika Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrui „Ąžuolynas“ jau daugelį metų tapusi pavasario simboliu, nes po šv. Velykų orkestrą kauniečiai ir miesto svečiai dažniau girdi viešose miesto erdvėse šiltuoju metų laiku. O šių metų prisikėlimo šventė sutampa ir su Lietuvos muzikos patriarcho, kompozitoriaus, vargonininko ir choro dirigento Juozo Naujalio gimtadieniu (1869 m. balandžio 9 d.). Todėl greta volainių, orkestrinių užsienio kompozitorių kūrinių nuskambės ir žymioji „Svajonė“.
Koncertą „Velykų muzika“ rengianti koncertinė įstaiga „Kauno santaka“ kviečia patirti Kristaus Prisikėlimo džiaugsmą, pajausti bendrystę ir atsinaujančios gamtos ir gyvenimo stebuklus. Balandžio 10 d. 14 val. kviečiame šviesių ir viltingų gaidų klausytis dvasinguose XVII amžiaus Dievo namuose – Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje. Koncertas nemokamas
Naujausi komentarai