Šis unikalus eksponatas leis iš arti susipažinti su gyvūnu, ilgus šimtmečius buvusiu neatsiejama Eurazijos gamtos ir kultūros dalimi.
Rekonstrukciją sukūręs taksidermistas Kęstutis Bybartas tauro atkūrimo idėją brandino kelis dešimtmečius. Nors sumanymas kilo gerokai anksčiau, jį įgyvendinti tapo įmanoma tik sukaupus ir išanalizavus pakankamai mokslinės medžiagos. Pats rekonstrukcijos kūrimo procesas truko apie metus. Ruošdamasis šiam darbui, taksidermistas kartu su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistais lankėsi įvairių Europos šalių muziejuose, kuriuose tyrinėjo autentiškus tauro skeletus ir rinko duomenis apie šiuos gyvūnus.
„Lankėmės užsienio muziejuose, apžiūrėjome ten saugomus eksponatus, juos matavome, lyginome. Norėjosi išsiaiškinti kuo daugiau – ne tik kokio dydžio buvo tauras, bet ir kaip atrodė jo kūnas, kokia buvo laikysena, galvos proporcijos. Būčiau net nepradėjęs šio darbo, jeigu nebūtų buvę tos medžiagos“, – pasakojo Kęstutis Bybartas.
Kuriant eksponatą pasitelktos ne tik tradicinės taksidermijos technologijos, bet ir trimačio (3D) modeliavimo sprendimai. Pasak Kęstučio Bybarto, šios technologijos atveria naujų galimybių išnykusių gyvūnų rekonstrukcijoms, tačiau kol kas turi ir nemažai ribotumų.
„Tauras – išnykęs gyvūnas, kurį šiandien galime pažinti tik iš istorinių šaltinių ir archeologinių radinių. Pasaulio muziejuose eksponuojamos vos kelios šio gyvūno rekonstrukcijos. Dauguma jų sukurtos anksčiau, todėl jos ne visada tiksliai perteikia tai, ką apie šį gyvūną žinome šiandien. Kurdamas naująjį mūsų muziejaus eksponatą Kęstutis Bybartas skyrė ypatingą dėmesį tikslumui ir išsamiai medžiagos analizei. Manome, kad pagal mokslinį pagrįstumą ir atkūrimo detalumą ši rekonstrukcija yra viena tiksliausių pasaulyje. Ji suteiks lankytojams išskirtinę galimybę iš arti pamatyti, kaip atrodė vienas įspūdingiausių kadaise Europoje gyvenusių žvėrių“, – sakė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorius Rokas Cicėnas.
Tauras buvo vienas didžiausių Europos žolėdžių. Šis žvėris buvo plačiai paplitęs Eurazijoje. Manoma, kad rytinėje Europos dalyje šie gyvūnai išliko ilgiausiai. Keičiantis kraštovaizdžiui, keitėsi ir tauro gyvenamoji aplinka. Šie gyvūnai daugiausia gyveno atvirose pievose, tačiau vystantis žemdirbystei jų buveinių mažėjo. Ilgainiui taurai buvo išstumti į miškingas teritorijas.
Jau nuo XIII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovai ėmėsi taurų apsaugos priemonių – jų medžioklė buvo griežtai ribojama, o teisė medžioti šiuos gyvūnus suteikiama tik valdovams ir didikams. Nepaisant šių priemonių, bėgant amžiams taurų populiacija nyko. Ilgiausiai šie gyvūnai išliko Rytų Europoje. Istoriniai šaltiniai liudija, kad paskutinė tauro patelė nugaišo 1627 metais Jaktorovo girioje, Mazovijoje (Lenkija).
Nors taurai išnyko, jų atvaizdas išliko Europos kultūroje ir heraldikoje, puošdamas Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių miestų bei didikų šeimų herbus. Tauras iki šiol vaizduojamas ir Kauno herbe, tad simboliška, kad būtent šiame mieste, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, lankytojai galės pamatyti tauro rekonstrukciją. Ji taps ašimi naujos ekspozicijos, kurioje žmogaus ir gamtos santykis atsiskleis per zoologines vertybes ir inovatyvias vizualines technologijas.
Šį įspūdingą eksponatą ir naująją ekspoziciją lankytojai galės išvysti jau nuo 2026 m. lapkričio 20 d. Atidarymo dieną nuo 13 val. vaikams įėjimas nemokamas, o suaugusiojo bilietui taikoma 50 proc. nuolaida.
Naujausi komentarai