Vasario 15-19 d. choras kartu su stipriausiomis „Vilnius City Opera“ (VCO) pajėgomis – Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Gintaro Rinkevičiaus, solistais Lana Kos (Kroatija), Edgaru Montvidu, Almu Švilpa – susiburs sostinės Kongresų rūmų scenoje. Charles'io Gounod operos „Faustas“ premjera skirta dešimtajam VCO kūrybinės veiklos jubiliejui. Johanno Wolfgango von Goethes dramos motyvais sukurtas „Faustas“ – pirmoji ryški kompozitoriaus sėkmė, pelniusi jam tarptautinį pripažinimą.

„Operoje susipina meilės, pagundos ir amžinos vidinės kovos tarp Dievo ir velnio temos. Tačiau pagrindinis klausimas išlieka tas pats – ką tu galėtum paaukoti, kad pasiektum savo svajonę?“ – mintimis dalijosi režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Rengiantis sceniniam „Fausto“ pastatymui choro dainininkų laukė nemažas iššūkis: opera dainuojama originalo – prancūzų – kalba.

Kovo 11 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje rengiamame šventiniame koncerte, skirtame Nepriklausomybės atkūrimo dienai, choras drauge su pianiste Beata Andriuškevičiene, diriguojant Petrui Bingeliui, pristatys programą „Lietuva brangi“, kurią sudaro skirtingų epochų, tačiau kiekvienam lietuviui brangiausi Juozo Naujalio, Aleksandro Kačanausko, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Česlovo Sasnausko, Juliaus Juzeliūno, Rimvydo Žigaičio, Vytauto Miškinio kūriniai, muzikos raštuose iškalbingiausiai įamžinę mūsų tautos ir valstybės istoriją, įsiūbuojantys mintis ir jausmus, skatinantys branginti tėvynės meilę.

Simboliška, kad šiais metais minint Franzo Schuberto gimimo 220-ąsias metines, kovo 16 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje, o kovo 17 d. – Vilniaus Kongresų rūmuose skambės neprilygstamojo austrų romantinės muzikos genijaus, taip pat moderniosios muzikos tėvu, chameleonu, tūkstančio veidų ir stilių kompozitoriumi tituluojamo rusų kompozitoriaus, pianisto, dirigento Igorio Stravinskio sakralinės muzikos opusai. Choristai pirmą kartą atliks F. Schuberto Mišias Nr. 6 (Es-dur), muzikos kritikų laikomas vienu geriausių kompozitoriaus kūrinių apskritai bei tobuliausia jo sukurta religinio žanro kompozicija. Veikalą 32 metų sulaukęs kompozitorius parašė prieš pat savo mirtį – 1828 m., o jo premjera įvyko Vienos Alsergrundo švč. Trejybės bažnyčioje, menančioje Ludwigo van Beethoveno laidotuves, kuriose dalyvavo ir Mišių autorius. Didžiojo Vienos klasiko muzikos įtaka Mišiose nesunkiai pastebima: monumentalumas čia darniai susipina su F. Schuberto kūrybai būdingu lyrizmu ir romantine dvasia.

„Psalmių simfonija“, parašyta 1930 m. po draugo ir ilgamečio bendradarbio Sergejaus Diagilevo mirties, atspindi neoklasicizmo, kurio pradininku muzikoje laikomas I. Stravinskis, įsigalėjimą jo kūryboje, liudija menininko grįžimą prie žmogaus likimo, tikėjimo reikšmės jo gyvenime temų ir yra laikoma vienu jautriausių ir dvasingiausių kompozitoriaus darbų, pelnytai lyginamu su žymiausiais Johanno Sebastiano Bacho ir Wolfgango Amadeus Mozarto  religinės muzikos šedevrais. Diriguos G.Rinkevičius, akompanuos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Kovo 14 d. jubiliejinio – dvidešimtojo – kompozitorių Edvardo Griego ir M.K.Čiurlionio muzikos festivalio atidarymo koncerte choras atliks M. K. Čiurlionio kantatą „De profundis“.

1899 m. pavasarį sukurta kantata mišriajam chorui ir simfoniniam orkestrui – diplominis kompozitoriaus darbas Varšuvos muzikos institute. Tai vienintelis jo kūrinys chorui su pritarimu, sukurtas pagal 129-ąją karaliaus Dovydo, trokštančio nusikratyti nuodėmės, psalmę. Koncerto programą papildys Kauno miesto simfoninio orkestro atliekama M.K.Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, Antonio Vivaldi „Keturi metų laikai“. Grieš smuikininkė iš Vokietijos Ksenija Dubrovskaja. Diriguoti koncerte pakviestas P. Bingelis.

Tęsdamas 2004 metais pradėtą tradiciją, Atvelykio dieną – balandžio 23-iąją – jau dvyliktą kartą Kauno šv.Arkangelo Mykolo bažnyčios skliautus choras suvirpins velykiniame koncerte „Alleluja“, kuriame diriguos P.Bingelis. Rimties ir susikaupimo laiko – gavėnios – pabaigą ir šventės džiaugsmą paskelbs kompozitorių Jeronimo Kačinsko, Cesaro Francko, Roberto Thompsono, W. A. Mozarto, Pietro Mascagnio, Arthuro Honeggerio, Josepho Kromolickio, Georgo Händelio ir J. Naujalio kūriniai, tapę neatsiejamu muzikiniu pavasario švenčių ženklu, apdainuojantys Prisikėlimo slėpinį, skleidžiantys skaidrią ir pakilią velykinę nuotaiką.

Gegužės 19 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje choras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojami Modesto Pitrėno, pakvies klausytis jausmingumu ir muzikos spalvomis pulsuojančios Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“. Iš viduramžių keliaujančių trubadūrų ir vienuolių dainų rinkinio išrinktas 24 dainas C.Orffas suskirstė į tris dalis: „Pavasaris“, „Tavernoje“ ir „Meilės viešpatija“, įrėmintas įžanginio choro, pakartojamo kūrinio pabaigoje. Tai tik svarbiausi Kauno choro koncertai 2017 m. pirmąjį pusmetį. Juose ketinamas pristatyti platus muzikos spektras sudarys galimybę kiekvienam pasirinkti tai, kas artimiausia, pasisemti naujų įspūdžių, patirti stiprių, teigiamų emocijų.