Kelionė laiku – nuo tušinukų iki mopedo

M.Žilinsko dailės galerijoje vykstančioje parodoje "20 prancūzų dizaino ikonų" kviečiame pakeliauti laiku. Kelionės pradžia – 1928 m., pabaiga – 2005 m. Nors, kiek mažiau negu šimtmečiui praėjus, galima matyti, kad visus šiuos namų ar biuro interjerui skirtus objektus jungia tie patys principai: lengvumas, paprastumas, kartu – ir prabanga, lanksčios bei aptakios formos.

Poilsio mašina

Prabanga ir kvietimu prisėsti arba bent jau susipažinti su baldo medžiagiškumu siūlo krėslas "B306". Kad pavadinimas toks šaltas ir nieko nesakantis, nestebina sužinojus, kas yra šio sudedamojo baldo autorius. Tiksliau, autoriai. Vienas jų – architektas Charles Edouard'as Jeanneret, geriau žinomas slapyvardžiu Le Corbusier.

Le Corbusier, namą vadinęs mašina gyventi, kur svarbu funkcija ir forma, apie šį krėslą teigė, kad tai yra poilsio mašina. Tiek funkcija, tiek forma taip pat labai svarbios ir šiam krėslui.

Modernistai: ir architektai, ir dizaineriai – akcentuodavo tai, kad nereikia perdėto dekoratyvumo ir puošnumo, jeigu tai nesuteikia jokios funkcijos. O ir iš tiesų – "B306" nėra nieko, kas neatliktų savo funkcijos. Forma seka funkciją. Gali keistis šio krėslo spalva, tačiau forma visada išlieka visada tokia pati.

Trijų rankų šviestuvas

Itin lankstus ir netgi aštrus interjero kūrinys – Serge'o Mouille'o toršeras "Trois Bras", sukurtas 1953 m. Šviestuvas savo lanksčia atrama primena ir pakabos formą. Toršero pavadinimas – "Trys rankos" – puikiai atspindi ir konstrukciją: ant trijų atramų, išeinančių iš pagrindinės, laikančios atramos, sukabinti funkcionaliai valdomi šviestuvų gaubtai.

Interjero elementas primena ir lanksčias plonytes voro kojas, o juodi šviestuvų gaubtai – tarsi besisukiojančias smalsias akis. Kūrinys šia savo forma yra kiek trikdantis ir griaunantis harmoniją – jis neatrodo itin stabilus (nors toks yra) ir, atrodo, geriausiai derėtų tik moderniame namų interjere. Toršero autorius S.Mouille'as yra laikomas šviestuvų pirmtaku visame pasaulyje. Kaip ir šiam, taip ir kitiems jo šviestuvams būdingos juodos spalvos metalo konstrukcijos.

Naujovė tapo kasdienybe

Pats keisčiausias parodoje, tačiau populiariausias kasdieniame gyvenime – rašiklis BIC, kurį Marcelis Bich sukūrė dar 1952 m. Parodoje šie tušinukai eksponuojami sudėti į stiklinį indą. Mėlynos tušinukų galvutės – tokios pažįstamos kasdienio gyvenimo detalės – pasirodo esąs itin vertingas dizaino kūrinys.

Teigiama, kad šie tušinukai yra tokie nepakeičiami ir populiarūs, kad per dieną jų yra parduodama 14 mln. Priežastis, kodėl šis paprastas rašiklis įgavo tokį pasisekimą ir tapo dizaino ikona – tušinukas yra permatomas, forma primena pieštuką. Sukūrimo metu ši koncepcija atrodė geniali, o dėl itin mažos kainos prekę imta naudoti masiškai.

Šedevras mūsų vonioje

1990 m. šešių garsių dizainerių kūrybos vaisius – citrusinių vaisių sulčių spaudiklis – atrodo ypač nežemiškai. Į vorą panašus, ant trijų kojelių stovintis aliuminio įrankis galėtų pretenduoti ir į šiuolaikinio meno instaliacijos vardą. Jo kojos ir kūnas primena objektus iš filmų apie nežemiškų civilizacijų pasirodymą, kitų planetų gyventojų sukurtas mašinas, kurių konstrukcijos vienu metu ir baugina, ir užburia.

Šis dizaino kūrinys drąsiai pretenduoja tapti ne tik sulčių spaudikliu, bet ir itin gražiu bei stilingu akcentu kiekvieno namuose. Autorius Philippo Starckas apie šį nestandartinį dizaino gaminį atsiliepia taip pat labai nestandartiškai: "Vieną dieną restorane mane aplankė citrinos spaudiklio, panašaus į kalmarą, vizija. Aš jį pradėjau piešti ir po ketverių metų jis tapo garsus."

Kitas P.Starcko kūrinys primena plunksnakotį, įdėtą į rašalinę. Tačiau tai – dantų šepetukas, taip pat sukurtas 1990 m. Šepetuko lanksti forma ir jam įdėti skirtas indelis primena skulptūras, o labiausiai – garsaus Prancūzijoje kūrusio rumunų skulptoriaus Constantino Brâncusi kūrinį "Paukštis danguje".

Akivaizdu, kad čia dizaineris aklai pasinaudoja šio skulptoriaus kūriniu, tačiau jį kelis kartus sumažina ir suteikia jam labai paprastą funkciją. C.Brancusi savo kūriniu norėjo išreikšti skrydžio koncepciją, skrydžio formą, o P.Stracko kūrinys legendinio modernisto skulptūrą padarė visiems prieinamą ir naudojamą.

Paradoksalus, tačiau abu kūriniai – tiek P.Starcko šepetėlis, tiek C.Brancusi skulptūra – yra saugomi muziejuose. Pirmasis – Šiuolaikinio meno muziejuje MOMA Niujorke, o "Paukščio skrydžių" skulptūrų yra ir Metropolitano meno muziejuje Niujorke, ir tame pačiame MOMA.

Prikelta iš užmaršties

Parodoje galime pamatyti ir elektrini mopedą "e-Solex", sukurtą 2005 m. Kurdamas šią transporto priemonę Paolo Pinifarina sulieja tiek vintažinį mopedo modelį, tiek jo šiuolaikinį pritaikymą urbanistinėje aplinkoje.

Mopedui, kaip ir kitiems šios parodos eksponatams, būdingos lenktos, aptakios formos, solidžios spalvos ir prabangos dvelksmas. Tačiau ir čia forma seka funkciją – nėra nė vieno nereikalingo atributo.

Mopedas nėra sunkus (sveria 44 kg), o kaip teigia gamintojai, gali pasiekti iki 40km/val. Be to, yra ekologiškas, arba kitaip – nekenkiantis aplinkai, o be įkrovimo gali važiuoti 8 valandas.

"20 prancūzų dizaino ikonų" paroda siūlo galimybę pamatyti, kaip nuo paprasto tušinuko, kurio pardavimo mastai tiesiog nesuvokiami, iki modernaus sulčių spaudiklio, kuris gali tapti ir interjero akcentu, dizainas įsilieja į mūsų namus ir į mūsų gyvenimus.

Paroda veiks iki lapkričio 16 d.