Spektaklį pagal Haroldo Müllero pjesę pastatė 40-ąjį savo gyvenimo slenkstį perkopęs režisierius Robertas Šarknickas, scenoje kartu vaidinantis su D.Kazragyte.

"Šis spektaklis, kurį 1984-aisiais tuomečiame Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre pastatė anuomet dar jaunas Rimas Tuminas, pasiūlęs vaidmenis iškiliems aktoriams Monikai Mironaitei ir Mykolui Smagurauskui, man, tada dar mokinukui, paliko didžiulį įspūdį. Bėgo metai ir prieš kelerius metus susiradau pjesės teksto vertimą, kuriame buvo išlikusios minėtų aktorių pastabos. Beje, šią pjesę 2007-aisiais Kauno menininkų namuose pastatė ir Viktoras Valašinas, vaidino Rūta Staliliūnaitė su Henriku Savickiu. Kai Alytaus teatrui prireikė rimtos kamerinės dramaturgijos, pasiūliau "Tylią naktį", – kelią pjesės link prisiminė R.Šarknickas.

Režisierius, iki šiol režisavęs dokumentinius filmus, vaidinęs kino filmuose, neslėpė ilgai galvojęs, kokią aktorę pasirinkti motinos vaidmeniui. Pasirinko D.Kazragytę, sukūrusią daugybę įstabių vaidmenų Kauno scenoje.

"Tai labai stipraus energinio lauko aktorė, tiesi ir atvira. Per repeticijas ją kartais ir tramdyti reikėjo. Greičiausiai todėl, kad pjesė jai labai patiko", – samprotavo režisierius. Anot jo, jis siekė pateisinti scenoje tam tikrą motinos, gyvenusios su vyru, kuris turėjo savo skerdyklą ir gyvulius pribaigdavo plaktuku, nuožmumą, kandumą, pyktį. Scenoje kartu atskleidžiami nevienareikšmiai motinos, ne savo noru atsidūrusios prieglaudoje, ir sūnaus, kurio planai kertasi su motinos, santykiai. "Tikiuosi, spektaklis paskatins susimąstyti, kuo grindžiami dabartinių šeimų santykiai, kokia senatvė laukia mūsų, ar patys nebūsime prievarta išvežti į prieglaudą", – sakė spektaklio režisierius ir sūnaus Vernerio vaidmens atlikėjas R.Šarknickas.

Šiomis dienomis savo gimtadienį švenčianti D.Kazragytė teigė, kad jai malonu susitikti su Kauno žiūrovais, kuriems nuo scenos kalbės apie XXI a. žmonių vienatvę. "Kalbėsiu apie ją ne taip, kaip tai darė mano mylima aktorė Monika Mironaitė. Kalbėsiu emocingai, temperamentingai. Juk motinos būna visokios – ne tik lėtos, bet ir neslopinančios savo energijos. Tokios skirtingos jos buvo ir XX a., kai buvo parašyta "Tyli naktis", tokios jos yra ir dabar. Tačiau daugumą jų ženklina vienatvė. Manau, kad M.Mironaitė tyliai pritaria mano pasirinktai motinos interpretacijai, nes su šia aktore buvau gerai pažįstama – ne kartą viešėjau jos namuose, džiaugiausi jos buvimu mano knygos "Kasdienybės rožinis" pristatyme ir mačiau ją vaidinančią "Tylioje naktyje". Beje, vaidinti šiame spektaklyje buvau pakviesta labai netikėtai, tačiau iškart sutikau su pasiūlymu, nes tą pačią akimirką prisiminiau savo mylimą aktorę M.Mironaitę ir neabejojau, kad ji tam pritarė", – sakė D.Kazragytė.