Garsaus tarpukario Lietuvos dailininko Antano Samuolio gyvenimas buvo skurdus – dažnai ant tos pačios drobės jis tapydavo kelis kartus. Tačiau tai nesutrukdė kūrėjui subrandinti dvasios vertybių. "Iš Antano Samuolio galėtų pasimokyti šių dienų verkšlentojai, kurie neįdeda pastangų ir sako, kaip viskas juoda", – kalbėdamas apie lietuviškąjį Van Gogą emocijų neslėpė konkursinės parodos "A.Samuolio tapybos interpretacijos" kuratorius Gintautas Vaičys.

Šviesos metafora

"Antanas Samuolis buvo išskirtinis Kauno tarpukario menininkas, gyvenęs sudėtingomis sąlygomis ir nepamiršęs svarbiausių vertybių bei paprastumo", –  pasakojo G.Vaičys ir pridūrė, kad A.Samuolis niekada neaukštino kokios nors visuomenės klasės. Kiekvienas tarpukario šviesuolio potėpis buvo tarsi išgyventas, išjaustas.

G.Vaičys tikino, kad Antano Samuolio koloritas labai savitas ir nors dailininko gyvenimas buvo itin sunkus, bemaž kiekvienoje drobėje galima įžvelgti geltonos spalvos dėmę ar kitą formą, kuri simbolizuoja šviesą.

"Tai buvo žmogus, kuriam nerūpėjo materialūs dalykai, svarbus buvo idealistinis požiūris, ko dažnai trūksta šiandienos žmogui", – tvirtino pašnekovas. Dažnai A.Samuolis vaizduodavo nepagražintus ir tikrus jo aplinkos fragmentus, o šiandien menininkai juos interpretuoja savitai ir moderniai.

Populiariausios interpretacijos

Tarptautinio planero A.Samuoliui atminti organizatoriai nuolat kvietė menininkus kurti darbą ar darbų ciklą, varijuojant pasirinktu A.Samuolio tapybos motyvu.

Per du dešimtmečius plenerų koncepcijos keitėsi – atradimų ieškota nuo tradicinių tapybos būdų iki eksperimentavimo šiuolaikinio meno raiškos priemonėmis. Parodos organizatoriai pripažįsta: nors geltonos moters ir baltos obels motyvai per dvidešimt metų buvo populiariausi, tačiau paskutiniuose pleneruose juos keitė kiti. Ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Danijos ir Prancūzijos autoriai rinkosi netikėtumais grįstus konceptualius minties rakursus.

Menininkai naujausiems A.Samuoliui dedikuotiems plenerams dažniausiai rinkosi tapybos būdus, tačiau nestigo ir foto-, video- bei muzikinių interpretacijų. Bažnyčios, nukryžiuotojo, gamtos peizažų ir kiti motyvai vilnijo Kauno galerijos "Meno parkas" sienomis.

Trys išskirtiniai

Konkursinėje parodoje "A.Samuolio tapybos interpretacijos" nebuvo išskirtos konkrečios nugalėtojų vietos, tačiau buvo išrinkti trys įdomiausi ir originaliausi darbai. Vienas jų – Sauliaus Leonavičiaus ir Aurimo Švedo kūrinys "Stačiakampis".

Šiame darbe susijungia videoinstaliacijų ir tapybos raiškos būdai, o pats "Stačiakampis" yra tiesiogiai susijęs su A.Samuolio paveikslu "Geltona moteris". Vienoje iš tarptautinių Vilniaus trienalių buvo eksponuojamas A.Samuolio kūrinys "Geltona moteris". Tuo metu A.Švedas stebėjo šį paveikslą, o S.Leonavičius tokį momentą užfiksavo fotoaparatu. Taip susijungė skirtingų kartų autorių žvilgsniai, ir kelios A.Švedo, stebinčio geltoną moterį, fotografijos buvo įdėtos stačiakampyje, išmargintame tapybos būdu. O stačiakampio forma pasirinkta neatsitiktinai – kaip patys autoriai įvardijo: "Tai tradicinė kūrinio ribų tapyboje forma."

Visai kitoks buvo tekstilininkės Birutės Sarapienės kūrybinis požiūris – menininkė pristatė Antano Samuolio natiurmorto fototekstilinę versiją, kurioje sintezuojant  susitinka tradicija ir inovacija. Parodos simboliu tapęs Bronio Gražio tapybos kūrinys "Antanas ir Bronius" bene labiausiai tęsia A.Samuolio kūrybinę idėją ir vertybes.

A.Samuolio palikimas – negausus, bet reikšmingas, svarbi Lietuvos dailės istorijos dalis. Kuo šis savitas dailininkas gali būti įdomus jauniems dailininkams, jaučiantiems laiko spaudimą klasiką vertinti tik kaip atskaitos tašką? Apie tai – pokalbis su ne vienus metus A.Samuolio pleneruose dalyvaujančia tapytoja Ausma Bankauskaite.

– Kaip A.Samuolį mato jauni šių dienų autoriai?

– Jau nebe pirmus metus dalyvauju A.Samuoliui dedikuotuose projektuose, teko vykti ir į Šveicariją ieškoti ten paliktų A.Samuolio kūrinių. Jis ne tiek įdomus, kiek yra tikra klasika, kurią tapytojui reikia suprasti. A.Samuolio kūryba – tai Kauno tapybos mokykla, kurioje yra ryški miesto linija ir ji akivaizdžiai skiriasi nuo Vilniaus ar kitų miestų tapybos tradicijų. A.Samuolis – senų tradicijų tęsėjas, nors šiomis dienomis yra daugiau panašių profesionalų, bet šis dailininkas išsiskiria gebėjimu per kūrybą įkvėpti Kauno dvasią. Juk net ir garsioji Antano Samuolio "Balta obelis" augo jo kieme Žaliakalnyje.

– Ar jaunimas mėgsta A.Samuolį?

– Sunku pasakyti, negaliu kalbėti už kitus. Manau, kad A.Samuolio darbai yra geras pretekstas stojantiesiems į Dailės akademiją grįžti prie tapybos. Žinoma, jeigu žmogui aktuali pati tapyba. Jeigu žmogui įdomūs naujieji menai, tada galbūt jam išvis nerūpi joks A.Samuolis ir jokie kiti tapytojai klasikai.

– Kuo A.Samuolis artimas jums?

– A.Samuolis man artimas kaip Kauno menininkas, mūsų kultūros įkvėpėjas. Ir turbūt artimas tapybos prasme: man patinka A.Samuolio kūrinių koloritas ir tapybos ekspresija.

– Jūs pati linkusi prie tapybos, linkusi neeksperimentuoti su šiuolaikinėmis meno raiškos priemonėmis.

– Esu labiau linkusi tapyti, nei nufotografuoti ar filmuoti ir vėliau tai tiesiog parodyti. Tapyboje paprasčiau išreikšti savo emocinį pradą: drobėje jis gula savaime. Tapymas turbūt yra pašaukimas. Atėję į parodą darbus vertiname pagal tai, kiek ji tikra, kiek gyva. A.Samuolis toks ir buvo: klasikinis autorius, kuriam rūpėjo vertybės ir gelmė. Tapyba buvo šio žmogaus pašaukimas, nes net gyvenimo pabaigoje, sunkiai sirgdamas, jis vis vien darė tai, ką liepė širdis, – tapė. Nors dėl ligos jam gal net nebuvo galima kvėpuoti dažų išskiriamais chemikalais. Jo finansinė padėtis buvo išties sunki. Niekas nesustabdė šio menininko dvasios – jis kūrė. Pinigų stygius taip pat atsispindi jo kūryboje, kadangi dabar, praėjus tiek laiko nuo darbų sukūrimo, matyti spalvos, tekstūros pakitimai, galimi dėl prastesnės kokybės dažų.

– Kokie A. Samuolio kūriniai jums labiausiai patinka?

– Manau, kad kaip ir visiems, – "Balta obelis". Man patinka ir daugiau A.Samuolio darbų, ypač gražūs peizažai su rugių laukais. Šiai parodai pristačiau A.Samuolio kūrinio "Mano kambarys" interpretaciją. Pagalvojau, buvo ir Vincente'as Van Goghas, kuris tapė savo kambarį, ir daugiau menininkų, tapusių savo kambarius, kodėl gi man nenutapyti savojo? Pabandžiau, nors nebuvau tikra, ar mano kambario interjeras tinkamas tokiai interpretacijai.

Kas? Konkursinė paroda "A.Samuolio tapybos interpretacija".

Kur? galerijoje "Meno parkas".

Kada? veikia iki rugsėjo 6 d.