„Baltasis auksas“ iš Kinijos

Senosios Kinijos laikais, dar keli šimtai metų prieš mūsų erą, buvo išrasta ypač aukštoje temperatūroje gaminama keramikinė medžiaga, laikoma viena vertingiausių pasaulyje dar iki šiandien.

Seniausieji porceliano fragmentų radiniai priskiriami Šangų dinastijai (1600–1046 m. pr. m. e.), tačiau ekspertų manymu, tikrasis porcelianas išrastas dar keliais šimtmečiais ankščiau.

Pats porcelianas, kaip valiuta, buvo pradėtas naudoti kiek vėliau – kai tuometinių dinastijų žmonės pradėjo pastebėti šios medžiagos plonumą, trapumą ir grožį.

„Legendos sako, kad porceliano dirbinius lipdę vienuoliai būdavo nužudomi tam, kad „baltojo aukso“ grožio kūrimo paslaptys nepaliktų patalpų, kuriose vyko darbai“ – pasakoja „Žiežmarių gėlės“ pirkimų ir pardavimų vadovė Milda Muižinikienė

Porceliano kelias į Europą

Kad ir kaip buvo stengtasi išsaugoti visas porceliano paslaptis – galų gale jomis buvo pasidalinta. Bet tik tada, kai buvo pralietas kraujas – keliautojai ir užsienio pirkliai norėjo ne tik pamatyti šios medžiagos kūrinius, bet ir iš jų praturtėti.

Pirmasis į Europą porcelianą atvežė keliautojas Markas Polas (1254–1324) – Venecijos pirklys ir keliautojas, vienas pirmųjų europiečių, keliavusių Šilko keliu į Kiniją. 1295 m. į Europą jis atvežė mažą baltą vazelę, dabar saugomą Šv. Morkaus katedros lobyne Venecijoje. Beje, Markas Polas yra ir žodžio „porcelianas“ sumanytojas. Itališkai „porcella“ – „kriauklė“.

Vaiskaus baltumo indai, marginti įmantriais piešiniais ir raštais, europiečiams padarė be galo didelį įspūdį. Prasidėjo porceliano karštligė – kiekvienas save gerbiantis didikas privalėjo turėti.

Porcelianas šiandien

Šiandien porceliano gaminius galima rasti kone pas kiekvieną – baltas lėkštes, cukrines ar senas statūlėles. Bet tik pas retą įmanoma rasti dar iš kone didžiausios Kinijos dinastijos – Tangų – likusių porceliano gamybos ir puošybos paslapčių, atskleistų šiais laikais.

Tangų laikotarpiu buvo pagerintos keramikos apdirbimo technologijos, sukurta naujų dekoravimo stilių. Vieni žymiausių gaminių buvo Sancai stiliaus – puošti ryškiai geltonos, žalios ir baltos spalvų glazūromis.

Nuvykus į „Žiežmarių gėlės“ gėlyną galima gyvai pamatyti Tangų dinastijos puošybos fragmentus ant vazų, kurios yra vienetinės – „Sukurti vieną tokią vazą reikia daugybės laiko, pastangų bei gabumų. Reikia atsižvelgti į šviesą, nes skirtingas apšvietimas ta patį porceliano kūrinį leidžia pamatyti vis skirtingai“ – sako M. Muižinikienė

Vazos pasižymi ne tik tuo, jog yra puoštos rankų darbo fragmnetais, bet ir įvairiausių spalvų glazūromis, spalvomis. Negana to, kiekvienas pieštinis fragmentas yra nesikartojantis.