Liaudies buities muziejuje – etnografinių lėlių kompozicijų paroda

  • Teksto dydis:

Ketvirtadienį, 13 valandą, Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į parodos „Etnografinių lėlių kompozicijos. Darbai, papročiai ir pramogos“ atidarymą muziejaus parodų salėje.

Parodoje pristatomos lietuviškų etnografinių lėlių kompozicijos iš Lietuvos nacionalinio, Lietuvos dailės, Šiaulių „Aušros“, nacionalinio M. K. Čiurlionio, Vytauto Didžiojo karo, Kauno miesto, Kretingos miesto, Ukmergės kraštotyros ir Lietuvos liaudies buities muziejų, kurios supažindins lankytojus su etnografinių lėlių kūryba prieškario Lietuvoje, XX a. 6–9 dešimtmečiuose ir XXI a. pradžioje.

Archyvinės fotonuotraukos supažindina su etnografinių lėlių kūrėjomis Honorata Ivanauskiene ir Sofija Moisejieviene, jų sukurtomis lėlėmis prieškario Lietuvoje. Muziejaus lankytojai pamatys žymios lietuvių dailininkės Konstancijos Petrikaitės-Tulienės (1906–1999) sukurtas dvi etnografinių lėlių kompozicijas. Įspūdinga 1939 m. tarptautinėje parodoje Niujorke eksponuota dailininkės „Lietuviškų vestuvių“ kompozicija, kuri po 70 metų, atgavus nepriklausomybę, buvo grąžinta į Lietuvą. Kita kompozicija, kurioje virš 90-ties lėlių – „Dainų ir šokių ansamblis kolūkyje“, sukurta 1961 m., vaizduoja koncertą kolūkyje, į kurį susirinko patys įvairiausi ten gyvenantys ir dirbantys žmonės.

Tautodailininkės, lėlininkės Onos Bakanauskienės (1915–2002) kūrybą tarybiniais metais atspindi penkios etnografinių lėlių kompozicijos. Dvi iš jų vaizduoja liaudies muzikos instrumentų orkestrą ir šokėjus. Viena šių kompozicijų tarptautinėje lėlių bienalėje Krokuvoje 1985 m. buvo apdovanota aukščiausiu apdovanojimu – „Auksine povo plunksna“. Kitose kompozicijose – senųjų vestuvių („Kupiškėnų vestuvės“), tautodailininkų mugės („Mugė“), kaimo žmonių žiemos darbų ir pramogų („Aukštaičių vakaronė“) vaizdai.

Parodoje eksponuojamos miniatiūrinės, suvenyrinės lėlės iš odos, kurių etalonus masinei gamybai sukūrė O. Bakanauskienė, o jas gamino kartu su dukra Laima ir jos vyru Petru Levicku. L. Levickienės (g. 1942) kūrybą atspindi Užgavėnių lėlės su kaukėmis, pagamintomis iš odos, ir lėlių poros, vilkinčios tautiniais rūbais, būdingais skirtingiems Lietuvos regionams.

Parodoje eksponuojamos tautodailininkės Jadvygos Šemetienės (g. 1923) sukurtos lėlių kompozicijos, kuriose atsispindi senųjų Užgavėnių („Užgavėnių kaukės“) ir rugiapjūtės („Rugiapjūtės pabaigtuvės“) papročiai.

Parodos lankytojus pasitiks nuotaikingos lėlės, vaizduojančios kaimo muzikantus. Tai tautodailininko iš Kretingos Bronislovo Žimanto (1923–2003) kūryba. Judančios lėlės buvo skirtos lėlių teatro vaidinimui, kurį savamokslis menininkas kartu su mokiniais kūrė mokykloje.

Paroda „Etnografinių lėlių kompozicijos. Darbai, papročiai ir pramogos“ suteikia retą progą pažinti lietuviškų etnografinių lėlių kompozicijų paveldą, saugomą įvairiuose Lietuvos muziejuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vidas

Vidas portretas
BAISIOS leles.Lietuviai taip mato zmogu. Tiek daug tame agresijos.Pati nelaimingiausia tauta,Tos leles daug pasako...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių