Didingasis austrų kompozitoriaus A. Schoenbergo (1874–1951) kūrinys „Gurre-Lieder“ parašytas XX a. pradžioje pagal danų novelisto Jenso Peterio Jacobseno poemas, kurio pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Gurės dainos“.

Gurė – tai viduramžius menanti pilis Danijoje, kurioje, pasak nacionalinės danų legendos, įvyko viena didžiausių viduramžių meilės tragedijų – karaliui Valdemarui IV Atterdagui (1320–1375) įsimylėjus gražuolę Tovę, šią nužudė pavydi karalienė.

Monumentaliam kūriniui A. Schoenbergas pasitelkė milžiniškos sudėties orkestrą, kuriame groja 25 mediniai ir 25 variniai pučiamieji, 4 arfos, čelesta, 16 skirtingų mušamųjų instrumentų ir didelės sudėties styginių instrumentų grupė.

Nors tokios sudėties simfoninis orkestras savo dydžiu pranoko net R. Wagnerio, A. Brucknerio ir G. Mahlerio orkestruotes, A. Schoenbergas jį panaudojo labai subtiliai, dažnai tarsi suskirstydamas į atskiras grupes, primenančias kamerinius ansamblius. Tad ir didelė orkestro sudėtis pasitarnavo pirmiausiai tam, kad atskleistų savitą kiekvienos instrumentų grupės skambesį.

Kurdamas pasakojimo vientisumą, A. Schoenbergas kūrinyje taip pat naudoja ištisą charakterinių motyvų sistemą – austrų kompozitorius Albanas Bergas, analizuodamas „Gurre-Lieder“, suskaičiavo apie 35 pagrindinius motyvus, atspindinčius ne tik pagrindinių veikėjų charakterius, gamtos vaizdus, bet ir skirtingus jausmus bei emocijas.

Prieš „Gurre-Lieder“ premjerą 1913 m. Vienoje A. Schoenbergas dėl kūrinio sėkmės neturėjo jokių lūkesčių. Greičiau priešingai: „Per šiuos trylika metų aš išvysčiau savo stilių tokia maniera, kad eiliniam koncertų lankytojui jis atrodo neturintis jokio ryšio su bet kokia anksčiau girdėta muzika. Turėjau kovoti už kiekvieną naują savo kūrinį, buvau įžeidinėjamas kritikos pačiais žiauriausiais būdais, praradau draugus ir bet kokį pasitikėjimą draugų vertinimu. Stovėjau vienas prieš visą pasaulį“, – savo atsiminimuose rašė kompozitorius.

Premjeros vakarą pasibaigus kūriniui ir publikai šėlstant audringomis ovacijomis, A. Schoenbergas net neatsisuko į sausakimšą salę, kurioje sėdėjo daugybė aršių jo kritikų, ką tik pavergtų naujojo kūrinio. Vietoje to, jis nusilenkė orkestro muzikantams. Smuikininkas Francis Aranyi pavadino tai „keisčiausiu dalyku, kurį yra padaręs žmogus, priešais jį dievinančią minią“.

Maestro G. Rinkevičiaus jubiliejaus proga vasario 20 d. A. Schoenbergo „Gurre-Lieder“ pakviestos atlikti istorinės atlikėjų pajėgos – Vilniaus kongresų rūmų scenoje žiūrovai išvys solistus Corby Welchą, Lauryną Bendžiūnaitę, Ievą Prudnikovaitę, Tadą Girininką, Edgarą Davidovičių, skaitovą Vladą Bagdoną, daugiau nei 150 choristų – Kauno valstybinį chorą (vad. Petras Bingelis), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro chorą (vad. Česlovas Radžiūnas), chorą „Vilnius“ (vad. Artūras Dambrauskas), ir milžiniškos sudėties simfoninį orkestrą, kurį sudarys Lietuvos valstybinis ir Liepojos simfoniniai orkestrai (orkestrų meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius). Beveik trims šimtams artistų scenoje šventinį vakarą diriguos maestro G. Rinkevičius.

Maestro G. Rinkevičiaus kelias į karjeros aukštumas prasidėjo 1983 m. Maskvoje laimėjus 5-ąjį sąjunginį dirigentų konkursą, atvėrusį galimybes dalyvauti prestižiniuose tarptautiniuose dirigentų konkursuose.

Didžiulį postūmį 1985 m. suteikė pergalė tarptautiniame Herberto von Karajano fondo dirigentų konkurse Berlyne, taip pat 1986 m. laimėtas tarptautinis dirigentų konkursas „In memoriam János Ferencsik“ Budapešte.

G. Rinkevičius tapo vieninteliu Lietuvos dirigentu istorijoje, laimėjusiu šiuos konkursus. Po įspūdingų pergalių, būdamas vos 28-erių, 1988 m. G. Rinkevičius buvo pakviestas įkurti Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą ir jam vadovauja jau daugiau nei trisdešimtį metų.

Sykiu maestro vysto kūrybinę veiklą užsienyje: 1996–2003 m. ėjo Latvijos nacionalinės operos meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas, 2007–2009 m. šiame teatre buvo pagrindinis kviestinis dirigentas, 2002–2005 m. dirbo Malmės operoje (Švedija) vyriausiuoju dirigentu, 2008–2017 m. buvo Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, o nuo 2017 m. vadovauja Liepojos simfoniniam orkestrui. 1983–2018 m. G. Rinkevičius dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2008 m. jam suteiktas profesoriaus vardas, 2013 m. tapo Pasaulio taikos orkestro dirigentu bei tarybos nariu. Maestro G. Rinkevičius yra pelnęs aukščiausius Lietuvos valstybinius apdovanojimus, net du kartus už nuopelnus Latvijos muzikinei kultūrai apdovanotas aukščiausiu Latvijos muzikos apdovanojimu – Didžiuoju muzikos prizu, jam įteikti Norvegijos ir Portugalijos ordinai.

Jubiliejinis maestro G. Rinkevičiaus koncertas įvyks vasario 18 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir vasario 20 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose.