Pasak Skubios pagalbos skyriaus vadovo Lino Darginavičiaus, staigi širdinė mirtis už ligoninės ribų (angl. Out of Hospital Cardiac Arrest (OHCA) išlieka viena pagrindinių mirštamumo ir neįgalumo priežasčių visame pasaulyje.

„Išgyvenamumas po staigios mirties įvairiose šalyse ir regionuose labai skiriasi bei vidutiniškai nesiekia 10 procentų, – sako L. Darginavičius. – Jei žmogus staiga sukniubo, neteko sąmonės ir nereaguoja į aplinką, nekvėpuoja, turėtume įtarti staigią mirtį ir reikėtų nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ir pradėti teikti pagalbą.“

„Dažniausiai nurodomos pagrindinės staigios mirties priežastys – širdies ir kraujagyslių ligos, – antrina Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytojas Vytautas Aukštakalnis. – Įvykus staigiai mirčiai, ypatingai svarbios pirmosios minutės, nes kiekviena minutė sumažina sėkmingo gaivinimo tikimybę 10 procentų.“

Būtent dėl šios priežasties ypatingas dėmesys apmokant „Kaunas 2022“ renginio savanorius skiriamas staigios mirties atpažinimui ir pirmajai pagalbai. „Šis renginys pritrauks daugybę žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir visos Europos. Kaip ir visų renginių, taip ir šio renginio organizatorių pagrindinis tikslas – dalyvių saugumas, kurį užtikrins visos būtinosios tarnybos, o Kauno klinikų gydytojai išmokys renginio organizatorius ir savanorius teikti pirmąją pagalbą, galinčią išgelbėti gyvybę“, – pasakoja V. Aukštakalnis.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ nuotr.

„Manau, kad kiekvienas suaugęs žmogus turėtų gebėti suteikti pirmąja pagalbą. Džiaugiamės, kad galėjome organizuoti šiuos praktinius mokymus mūsų savanoriams – taip visi jausimės užtikrintai ir saugiai. Labai tikiuosi, kad nebus tokių situacijų, kuomet turėsime šias žinias pritaikyti, bet turime būti pasiruošę“, – teigia Vitalija Lyska, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Savanorystės programos koordinatorė.

Gydytojai primena, kad pastebėjus sukniubusį žmogų, reikėtų nedelsti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą, skambinant numeriu 112. „Taip pat, laukiant greitosios medicinos pagalbos, reikėtų pradėti pradinio gaivinimo veiksmus, atliekant išorinį širdies masažą: spaudžiant krūtinę ir įpučiant oro santykiu 30:2. Tačiau galima atlikti ir vien krūtinės paspaudimus dažniu 100-120 kartų per minutę, – pastebi skubiosios medicinos gydytojas. – Šalia esant išoriniam automatiniam defibriliatoriui, paprašyti, kad jį atneštų kiti žmonės ir esant galimybei kuo anksčiau atlikti elektrinę defibriliaciją.“

Iš viso pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavo 150 „Kaunas 2022“ organizatorių ir savanorių. Kursus šiems organizatoriams ir savanoriams veda trylika Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos medikų.

Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytojai specializuojasi ūmių būklių priežiūroje ir gydyme. Skubiosios medicinos klinikos gydytojai ir rezidentai teikia pagalbą ūmiai sunegalavusiems visuomenės nariams ne tik savo tiesioginio darbo metu, bet ir aktyviai įsitraukdami į šviečiamąją veiklą pirmosios ir skubiosios medicinos pagalbos tematika – veda mokymus visuomenei ir medikams.