Kasmet vis solidesnis

Vienas festivalio iniciatorių Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta kasmet vis daugiau solidumo įgaunantį renginį vadina prieš 22-ejus metus užsimezgusių Hordalando grafystės ir Kauno miesto draugystės ryšių ir nuoširdaus bendradarbiavimo vaisiumi.

"Bėgant metams festivalis išlaiko kompaktišką formą, jo koncertiniai projektai pristato ne tik iškilių abiejų tautų genijų kūrybą, bet plačiai atskleidžia nūdienos Lietuvos ir Norvegijos kompozitorių bei atlikėjų darbus", – sako J.Krėpšta.

Kovo 20–23 d. vyksiantis XXII festivalis džiugins spalvinga keturių koncertų programa, kurioje girdėsime norvegų atlikėjus, Lietuvos nacionalinį simfoninį ir Kauno miesto orkestrus, Kauno valstybinį chorą, Kauno vokalinį ansamblį "Acusto", Kauno fortepijoninį trio ir kartu su jais pasirodysiančius solistus.

Bėgant metams festivalis išlaiko kompaktišką formą, jo koncertiniai projektai pristato ne tik iškilių abiejų tautų genijų kūrybą, bet plačiai atskleidžia nūdienos Lietuvos ir Norvegijos kompozitorių bei atlikėjų darbus.

Scenoje – svečiai

Festivalį pradės svečių iš Norvegijos – smuikininko Christofferio Tuno Anderseno ir pianistės Marinos Kan Selvik parengta programa, leisianti mėgautis didingais kamerinės muzikos žanro kūriniais. Pirmasis jų – legendinė Ludwigo van Beethoveno sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 9, geriau žinoma kaip Kreutzerio sonata. Šis kūrinys stebina techniniu sudėtingumu, neįprasta trukme ir emocine skale.

Kurdamas sonatą kompozitorius ją dedikavo pirmajam atlikėjui – George‘ui Bridgetoweriui. Deja, po premjeros smuikininkas ir kompozitorius susipyko, tad autorius pakeitė dedikaciją, paskirdamas kūrinį geriausiam to meto smuiko virtuozui Rodolphe‘ui Kreutzeriui.

Kitą didingą šio vakaro kūrinį – E.Griego sonatą smuikui ir fortepijonui Nr. 2 amžininkai vadino "dovana pasauliui žmogaus, kuris virpėjo nakties rūke", o atliepdami į tragišką kūrinio charakterį ją apibūdino kaip itin norvegišką, nes "Norvegija be tragedijos – ne Norvegija".

Klausytojai galės mėgautis įstabiais M.K.Čiurlionio preliudais, puikią nuotaiką garantuos vieno žymiausių XX a. austrų smuikininko Fritzo Kreislerio "Preliudas ir Allegro", sukurtas XVIII a. italų smuiko virtuozo Gaetano Pugnani pjesės tema, o programą vainikuos virtuoziškumu trykštantis lenkų kompozitoriaus Henryko Wieniawskio kūrinys "Skerco tarantela".

Apie jauno norvegų smuikininko Ch.T.Anderseno talentą geriausiai liudija prieš ketverius metus laimėta antroji vieta prestižiniame Piotro Čaikovskio konkurse. Atlikėjas studijavo Norvegijos muzikos akademijoje ir Manhatano muzikos mokykloje, tobulinosi pas garsiausius pedagogus, būdamas 15 metų debiutavo su Sankt Peterburgo valstybiniu simfoniniu orkestru. Atlikėjas groja italų meistro Giovanni Battistos Guadagnini 1753 m. Milane pagamintu instrumentu.

Maskvoje gimusi ir šiuo metu Osle gyvenanti pianistė M.Kan Selvik, baigusi studijas P.Čaikovskio konservatorijoje, mokėsi Norvegijos muzikos akademijoje, tobulinosi Portugalijoje pas vieną garsiausių fortepijono mokytojų Aquilesą Delle Vigne.  Norvegijos radijo simfoninis orkestras pianistę nuolatos kviečia groti Naujųjų metų koncertuose, o visai neseniai atlikėja surengė specialų pasirodymą Norvegijos karalienei Sonjai.

Muzikos tiltai

Į antrąjį festivalio koncertą kvies keturioliktą sezoną klausytojus džiuginantis Kauno miesto simfoninis orkestras. Algimanto Treikausko vadovaujamas kolektyvas jau įgyvendino daug reikšmingų projektų, jam teko garbė groti su legendinėmis grupėmis ir atlikėjais. Orkestro diskografijoje – daugiau nei tuzinas kompaktinių plokštelių, įrašytų bendradarbiaujant su žymiausiais dainininkais bei ne kartą nominuotų "Grammy" apdovanojimams.

Vyriausiojo orkestro dirigento Constantine‘o Orbeliano mosto vedamas kolektyvas atliks vieną žinomiausių E.Griego opusų – pirmąją siuitą iš muzikos Henriko Ibseno dramai "Peras Giuntas", kurioje skamba šios daugeliui pažįstamos dalys: "Rytas", "Ozės mirtis", "Anitros šokis" ir "Kalnų karaliaus oloje". Labiausiai intriguojanti programos dalis – rimtosios muzikos opusais pagarsėjusio rusų kompozitoriaus Dmitrijaus Šostakovičiaus ant muzikinio pokšto ir protesto dvasios ribos balansuojantys simfoniniai valsai ir polkos.

Ne mažiau įdomus kūrinys skambės solo partiją atliekant jaunajai armėnų pianistei Arus Adjemian. Antrasis Camille‘o Saint-Saënso koncertas fortepijonui ir orkestrui – vienas populiariausių šio žanro kūrinių, kurio premjerą grojo pats autorius, diriguojant garsiam to meto pianistui Antonui Rubinšteinui.

Žinomo armėnų kompozitoriaus Vartano Adjemiano dukra, ketvirtos kartos muzikantų šeimos atstovė A.Adjemian – Jerevano Komito valstybinės konservatorijos absolventė, nuolatos pasirodanti festivalių ir prestižinių koncertų salių scenose. Pianistė atstovavo gimtajai šaliai Armėnijos dienose Kinijoje, išleido debiutinį albumą "Romantic fire", gastroliavo Kanadoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Lenkijoje, o už meninius pasiekimus pelnė aukščiausią Armėnijos prezidento apdovanojimą.

Su specialia dedikacija

Trečiojo festivalio koncerto metu skambės fortepijoniniam trio skirti šio žanro šedevrai: E.Griego "Andante con motto" ir D.Šostakovičiaus "Trio Nr.1". Girdėsime šiai instrumentų sudėčiai aranžuotą Giedriaus Kuprevičiaus "Preliudą M.K.Čiurlionio atminimui" ir tris solisto Giedriaus Prunskaus bei Kauno fortepijoninio trio atliekamas D.Šostakovičiaus dainas, atspindinčias satyrišką požiūrį į tuomečio gyvenimo realijas.

Kauno vokalinis ansamblis "Acusto" pristatys šiandieninės Lietuvos ir Norvegijos kompozitorių kūrybą, kartu atiduodamas duoklę E.Griego ir M.K.Čiurlionio kūrybiniam palikimui. Programą vainikuos vokaliniam ansambliui ir fortepijoniniam trio skirtas Algirdo Martinaičio opusas "Trumpa istorijos pamoka suaugusiesiems", naujai redaguotas būtent šiam koncertui.

Pianistė Lina Krėpštaitė, smuikininkė Indrė Andruškevičiūtė ir violončelininkė Asta Krištaponienė – trys žavios muzikės, jau aštuntus metus grojančios Kauno fortepijoniniame trio. Atlikėjos yra pelniusiuos apdovanojimus respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, dalyvavusios muzikos festivaliuose, koncertavę įvairiose pasaulio šalyse.

Kęstučio Jakeliūno vadovaujamas vokalinis ansamblis "Acusto" klausytojus užburia nuo pat pirmų garsų: derančios balsų grupės, tiksli intonacija ir gili stilistikos pajauta tapo vizitine ansamblio kortele. Kolektyvas yra dažnas Lietuvoje vykstančių muzikos festivalių svečias, jo rengiami muzikos interpretavimo kursai jau aštuonis kartus suteikė galimybę klausytojams susipažinti su pasaulyje pripažintų dirigentų ir žinomiausių Lietuvos chorvedžių darbo metodikomis.

Rimties valanda

XXII kompozitorių E.Griego ir M.K.Čiurlionio muzikos festivalį užbaigs bendra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio choro programa "Rimties valanda", kurios metu skambės L.van Beethoveno koncertas smuikui ir orkestrui, simfoninis Lauryno Vakario Lopo opusas "Stacijos", sukurtas 2012 m., bei praėjusio šimtmečio viduryje gimęs įstabus Franciso Poulenco kūrinys "Stabat Mater", po premjeros JAV pelnęs geriausio metų chorinio kūrinio titulą. Atlikėjams diriguosiantis Modestas Pitrėnas – vienas iškalbingiausių šiandieninės Lietuvos dirigentų, o jo stulbinanti karjera ir tarptautinis pripažinimas kelia pasididžiavimo jausmą daugeliui mūsų šalies melomanų.

Soprano partiją F.Poulenco kūrinyje atliks Dovilė Kazonaitė, profesinį kelią pradėjusi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Dainininkė pelnė "Metų vilties" titulą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto skelbiamose atlikėjų nominacijose, šiame teatre ji atlieka įvairiaplanius operų ir operečių vaidmenis, o valstybinio dainų ir šokių ansamblio "Lietuva" inscenizuotame Algimanto Bražinsko opuse "Žemės paukščiai" ji įkūnijo Marcelės personažą.

Solo partiją didingame L.van Beethoveno koncerte atliks viena žinomiausių Norvegijos smuikininkių Mari Samuelsen, kritikų aukštai vertinama dėl ištobulintos atlikimo technikos ir nepaprasto artistiškumo. 1724 m. pagamintu Antonio Stradivari smuiku "Duke of Edinburgh" grojanti atlikėja ketvirtį amžiaus trunkančios karjeros metu pasirodė garsiausiose pasaulio scenose, bendradarbiaudama su žymiausiais atlikėjais ir dirigentais.

Pavasario pradžią skelbiantis festivalis svetingai laukia visų, išsiilgusių atgimstančios gamtos alsavimo ir nuostabiausios muzikos, sušildančios kiekvieno klausytojo sielą. Iš tiesų muzikos garsų pakylėta širdis įgauna poezijos sparnus, pakeliančius į naują dvasinį skrydį. Ne veltui M.K.Čiurlionis viename savo laiškų Sofijai Kymantaitei rašė: "Jaučiu beribį džiaugsmą ir šventai, tvirtai tikiu, kad pilkuma, skarmalota proza neįsigaus niekados į mūsų Namus."