Kviečia į muzikinius atradimus su Pažaislio festivaliu

  • Teksto dydis:

Trečiąjį birželio savaitgalį XXIV Pažaislio muzikos festivalis pakvies į nedažnai pasitaikančio formato koncertus.

Balsas ir akordeonas

Birželio 14 d. Pažaislio vienuolyno bažnyčioje skambės koncertas "Didis Gėris", kuriame pasirodys ne itin dažnai girdimas balso ir akordeono duetas. Įvairiaspalvę programą, kurios didelę dalį sudaro lietuvių kompozitorių kūriniai, Pažaislio muzikos festivalio klausytojams dovanos sopranas Dovilė Kazonaitė ir akordeonistas Tadas Motiečius.

Žavioji solistė D.Kazonaitė profesinį kelią pradėjo mokydamasi chorinio dirigavimo Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vėliau ji pasuko operos solistės keliu. Solinę karjerą dainininkė pradėjo "NOA – naujosios operos akcijos" Mykolo Natalevičiaus operoje "Galinė linija", o prieš dvejus metus pelnė Metų vilties titulą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto skelbiamose atlikėjų nominacijose.

Šiuo metu dainininkė Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre atlieka Aninos vaidmenį Giuseppe's Verdi operoje "Traviata", Barbarinos ir Kerubino vaidmenis Wolfgango Amadeus Mozarto operoje "Le Nozze di Figaro", Grafienės vaidmenį Johanno Strausso operetėje "Vienos kraujas". Teatro publika jauną solistę gali girdėti dainuojančią operoje "Karmen" ir operetėje "Šikšnosparnis". Valstybinio dainų ir šokių ansamblio "Lietuva" inscenizuotame Algimanto Bražinsko muzikiniame spektaklyje "Žemės paukščiai" ji sukūrė Marcelės vaidmenį. Talentingą dainininkę dažnai galima išvysti ne tik operos scenoje, bet ir kamerinės muzikos programose ar koncertuojant su orkestrais.

Akordeonistas T.Motiečius pasirodė daugelyje Europos scenų ir festivalių, dalyvavo tarptautiniuose seminaruose ir projektuose. Jis yra tapęs Karalienės Mortos premijos ir daugiau nei trisdešimties Lietuvos bei kitų šalių tarptautinių konkursų laureatu. Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtinis, dar būdamas septyniolikos, pateko į geriausių jaunųjų pasaulio akordeonistų dešimtuką, o prieš septynerius metus dalyvavo keliaujančio tarptautinio orkestro koncertiniame ture po Europą.

T.Motiečius aktyviai koncertuoja Lietuvoje, įsitraukia į netikėtus projektus, bendradarbiauja su įvairiais kūrėjais. Įtaigiai grodamas tiek solo, tiek įvairios sudėties ansambliuose jis atlieka įvairių stilių muziką: nuo klasikos iki modernių originalių kompozicijų, nuo lengvosios muzikos iki subtilaus džiazo.

Perspektyvių akordeonistų šių dienų Lietuvoje tikrai netrūksta, bet T.Motiečius nesibaimina konkurencijos: "Muzika nėra terpė, kurioje turėtų egzistuoti konkurencija. Kiekvienas muzikantas ar atlikėjas yra savitas. Taigi, arba jis įtinka klausytojo skoniui, arba ne. Pateisinu tik sveiką konkurenciją, kai siekiama atlikimo aukštumų. Kitaip tariant, konkurenciją, kuri verčia nuolat augti ir tobulėti profesine prasme. Konkurentu sau nelaikau nė vieno, visi esame kolegos. Mus sieja tas pats tikslas – žengti profesionalumo link, populiarinant akordeono muziką."

Suolo draugių duetas

Birželio 15 d. Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje skambės kamerinės muzikos programa "Susitikimai", į sceną sugrąžinsianti dvi suolo drauges, besimokiusias toje pačioje Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos klasėje. Iš JAV sugrįžusi smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė ir pianistė Julija Sadaunykaitė Pažaislio muzikos festivalio klausytojams dovanos galimybę susitikti su nuostabiausiais kamerinės muzikos opusais, ne itin dažnai skambančiais šio žanro kūriniais, o vakaro staigmena taps pirmą kartą Lietuvoje skambėsiantis energingas, garsų spalvomis žaižaruojantis Maltos kompozitoriaus Rubeno Zahros kūrinys smuikui ir fortepijonui "Tamsiai raudonas saulėtekis".

Baigus Kauno J.Naujalio muzikos gimnaziją jaunųjų muzikių keliai išsiskyrė. Smuikininkė B.Valiukevičiūtė šiuo metu tobulinasi De Paul universitete, prieš tai studijavo Fiesolės muzikos mokykloje Italijoje ir Manhatano muzikos mokykloje. Smuikininkė dažnai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose, yra simfoninio orkestro "New York Symphonic Ensemble" artistė ir "Pan European Philharmonic" kviestinė koncertmeisterė, su šiais kolektyvais gastroliavo Azijoje, Europoje ir Amerikoje. Jos solo rečitaliai skambėjo Italijos "Auditorium al Duomo", Japonijos "Fukuoka Across Hall" ir JAV "Metropolitan Museum Concert Hall". Atlikėja groja 1740 m. italų smuikų meistro Ferdinando Alberti pagamintu smuiku.

Turiu daug tikslų, bet jeigu reikėtų išsirinkti vieną, norėčiau, kad mano grojama muzika tarsi dvasia aplankytų klausytojus ir nukeltų į nematerialųjį pasaulį.

"Gimtinė yra visko pradžia: tėvų, muzikos, mano pačios asmenybės. Noriu grįžti ir būti laukiama, nes čia yra mano namai, kuriuos noriu padėti kurti ir puoselėti. Aš turiu daug tikslų, bet jeigu reikėtų išsirinkti vieną, norėčiau, kad mano grojama muzika tarsi dvasia aplankytų klausytojus ir nukeltų į nematerialųjį pasaulį", – apie nedažnai pasitaikančias progas sugrįžti į tėvynę sako B.Valiukevičiūtė.

Pianistė J.Sadaunykaitė dar besimokydama mokykloje tapo keleto tarptautinių jaunųjų pianistų konkursų laureate, būdama šešiolikos debiutavo su simfoniniu orkestru. Vėliau studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, stažavosi Zalcburgo "Mozarteum" universitete, magistrantūros studijas baigė Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje ir Glazgo karališkojoje konservatorijoje. Atlikėja koncertavo Lenkijoje, Švedijoje, Austrijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Maltoje, buvo apdovanota Calder Ramsay prizu Claude'o Debussy konkurse, pelnė antrąją vietą Galloway-Bamber konkurse, o prieš ketverius metus laimėjo "Grand Prix" Valetoje.

Greta Igorio Stravinskio ir Sergejaus Prokofjevo kūrinių koncerte "Susitikimai" skambės C.Debussy kūryba. Šio kompozitoriaus muzika itin artima J.Sadaunykaitei: "Konsultavausi pas prancūzų muzikos ekspertą Roy Howatą. Jo ypatingos įžvalgos ir žinios įkvėpė mane, todėl nesilioviau domėtis C.Debussy kūryba."

Apie atlikėjos sėkmę šioje srityje atsiliepia muzikologė Alina Ramanauskienė: "Svariausiai koncerte prabilo pianistė Julija Sadaunykaitė – tikra fėja, ypatinga "šokėja prie fortepijono", paskambinusi paskutinį C.Debussy preliudą "Fejerverkai". Jaunosios pianistės išgaunamas garsas buvo lankstus, minkštas ir kartu gilus. Julija skleidė tai, ką po apgaulingos improvizacijos šydu slepia C.Debussy muzika – kruopščiai apgalvotą vidinę tvarką ir formą, santūrų, bet labai elegantišką "Fejerverkų" žibėjimą.

Neįprastas formatas

Birželio 16 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje ir Kauno Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje skambės Lietuvoje dar negirdėto formato koncertas "Skambančios istorijos": to paties vakaro metu vienas ryškiausių Nyderlandų karilionininkų ir vargonininkų Auke de Boeras pirmąją koncerto dalį gros karilionu, o antrąją – vargonais.

Kariliono tėvyne vadinamuose Nyderlanduose tokia koncertų forma praktikuojama nuo senų laikų, o Pažaislio muzikos festivalio klausytojams tai išties nauja patirtis. Pirmoji koncerto dalis, kurioje skambės įvairių Europos kompozitorių kūriniai varpams ir jų aranžuotės, prasidės 16 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, antroji – Kauno Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje – 18 val.

A.de Boeras mokėsi unikalioje ugdymo įstaigoje – Nyderlandų kariliono mokykloje. Jau daugiau nei dvi dešimtis metų jis dirba Dokumo ir Groningeno miestų karilionininku, o vienas iš jo valdomų ir prižiūrimų instrumentų savo garsais džiugina ilgiau nei 350 metų. Atlikėjas taip pat groja vargonais, dirba pedagoginį ir edukacinį darbą. Jo soliniai rečitaliai skambėjo Danijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, JAV, Kanadoje ir Japonijoje.

Pirmojoje koncerto dalyje skambėsiantis karilionas – unikalus instrumentas, kurio istorija Europoje pradedama skaičiuoti nuo XV a. Pats sunkiausias 74 varpų instrumentas, sveriantis net 91 toną, yra Niujorko (JAV) Rokfelerio memorialo Riverside bažnyčioje, nors pagal varpų skaičių jis yra tik trečiasis pasaulyje. Bliumfildo Hills (JAV) mieste esantis karilionas turi 77 varpus. Trys didieji Lietuvos miestai taip pat gali didžiuotis šiais unikaliais instrumentais. Seniausias jų – Belgijoje nulietas Kauno karilionas, įrengtas 1937 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančiame bokšte. Po restauravimo Nyderlanduose 2006 m. šis instrumentas turi 49 varpus.

Ne mažiau unikalus ir kitas instrumentas, kuriuo gros A.de Boeras – Kauno Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios vargonai. Jie pastatyti 1939 m. žymios vokiečių firmos "E.F.Walcker" ir laikomi vienu reikšmingiausių tarpukario Lietuvos instrumentų, atspindinčių tam laikotarpiui būdingas vargonų statybos tendencijas, pažiūras ir meninį skonį. Naujai pastatytu instrumentu tuomet intensyviai koncertavo žymiausi vargonininkai, vėliau, bažnyčios patalpose įrengus Skulptūros ir vitražo galeriją, čia reguliariai vyko vargonų muzikos koncertai, kuriuose grojo ne tik lietuvių atlikėjai, bet ir pasaulinio garso virtuozai iš įvairių šalių. Prieš vienuolika metų Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios vargonus restauravo latvių meistro Janio Kalniņšo vadovaujama Ugalės vargonų dirbtuvė.


Kas? Koncertas "Didis gėris". Dalyvauja Dovilė Kazonaitė (sopranas), Tadas Motiečius (akordeonas).

Kur? Pažaislio vienuolyno bažnyčioje.

Kada? Birželio 14 d. 18 val.


Kas? Koncertas "Susitikimai". Dalyvauja Barbora Valiukevičiūtė (smuikas, Lietuva-JAV), Julija Sadaunykaitė (fortepijonas).

Kur? M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? Birželio 15 d. 16 val.


Kas? "Skambančios istorijos: dviejų dalių koncertas karilionui ir vargonams". Dalyvauja Auke De Boer(karilionas, vargonai, Nyderlandai).

Kur? Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

Kada? Birželio 16 d. 16 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių