N. Janekinos paroda: į spalvų pasaulį įsisukę pavasario vėjai

Ilgėja dienos, trumpėja vakarai, o išėjęs į gatvę jauti pavasario sugrįžimą. Taip apie jausmus, santykius, moteris ir apie akimirkos grožį kalba tapytoja Natalija Janekina „Parko galerijoje“ atidarytoje parodoje „Pavasario vėjai“.

Karaliaučiuje gimusi menininkė yra baigusi M. Maliutino meno mokyklos Tapybos ir pedagogikos fakultetą Ivanove (Rusija). Nuo 2008 m. Lietuvoje gyvenanti dailininkė yra surengusi apie 30 personalinių parodų, toliau aktyviai kuria, dalyvauja pleneruose, rengia personalines parodas.

Kamerinėje dešimties paveikslų parodoje kiekvienas kūrinys pasitinka ryškiais pavasariškais motyvais. Iš pirmo žvilgsnio darbai pasižymi jausminga ir moteriška tapybos linija, tačiau, pažvelgus giliau, kiekviename kūrinyje atsiskleidžia unikali ir savita nuotaika, kuri glumina, džiugina ar suteikia paslapties, kalba apie vidinį pasaulį, dažnai užgožtas arba neatpažintas emocijas. Autorė paveiksluose užkoduoja akimirkas, kurių nepastebime, tačiau jos yra svarbi mūsų gyvenimo dalis.

Drobėse gausu faktūros, kokybiško, talentingo spalvų derinimo, figūratyvumo. Autorė pakeičia kompoziciją, išardo nusistovėjusius tapybos kanonus ir juose vaizduoja nežemiškas būtybes, kurios mūsų pasąmonėje asimiliuojasi su mūsų pačių gyvenimu, išgyventais momentais, pamatinėmis vertybėmis.

Autorė paveiksluose užkoduoja akimirkas, kurių nepastebime, tačiau jos yra svarbi mūsų gyvenimo dalis.

N. Janekina kuria savitu tapybos stiliumi. Pasitelkdama spalvą ir faktūrą, ji skverbiasi į kūrinio esmę, siekia parodyti tai, ko nemato kiti. Kūriniuose galima įžvelgti poetinį požiūrį į abstrakčią figūros kompoziciją, kuri yra tiesioginė nuoroda į akivaizdų moterišką pradą. Ekspozicijoje plati vaizdinių įvairovė: jausmingų ir viliojančių, ironiškų ir kasdienių akimirkų, kurias pastebi ir kuriomis gyvena moterys.

Moterį dailininkė mato išties ypatingai. Jos kūryboje jaučiamas gilus žvilgsnis tiesiai į moters prigimtį, emocijas ir vidinį pasaulį. Kiekvienas darbas – tarsi žemėlapis, naujai perteikiantis jausmus ir būsenas. Autorės portretai ypač dekoratyvūs, pasižymintys stipria vidine jėga ir nuotaikų kaita.

Ankstesnėse parodose autorė minėjo, kad parodos koncepciją galima būtų apibūdinti taip: ne moteris kaip tapybos objektas, o tapyba – kaip priemonė ir būdas pažinti moterį.

Keistos formos, griežti kontūrai, spalvinių dėmių kontrastai užkoduoja vis kitokį, su niekuo nesupainiojamą moters gyvenimo momentą. Dailininkė savo kūryboje fiksuoja įvairias būsenas, emocijas, patirtis, artimas ir jungiančias bendrystei daugelį moterų. Tai trumpų akimirkų ir amžinųjų vertybių pynė, kuri drobėse skleidžiasi kaip pavasario vėjai.

Kas? N. Janekinos paroda „Pavasari vėjai“.

Kur? „Parko galerijoje“.

Kada? Veikia iki balandžio 11 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

+

+ portretas
Super straipsnis!

Still Life

Still Life portretas
Menininkę pastebėjau seniai. Kai ji gyveno Druskininkuose ir buvo ištekėjusi už vitražisto Simono Gutausko, jos darbai buvo kažkas fantastiško. Figūrų ir spalvų dermė, išraiškos jėga... paveikslai asocijavosi su Modiljanio kūryba, bet buvo super, įspūdingi. Tačiau kai ji išsikėlė į Šiaulius ir ištekėjo antrą kartą, viskas kardinaliai pasikeitė. Matosi, kad bandoma išgaut ankstesnes spalvas, bet visi darbai išeina švelniai tariant prigesę, o tiesiai šviesiai - murzini. Moterų figūros virto monstrais. Tikrai bardakas. Toks jausmas, kad tapo tik dėl parodų, kad būtų ką parodyti, o ne iš užsidegimo, potraukio. Gal iš tikro labai daug gyvenime priklauso nuo žmogaus, kuris yra šalia menininko? Menininkus reikia mokėti įkvėpti, suprati, nuimti emocinę įtampą

va cia

va cia  portretas
tai,,menas,,
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių