Nacionalinis Kauno dramos teatras regėjimo sutrikimų turinčius vaikus pakvietė į pirmąjį specialiai jiems pritaikytą spektaklį. Tokių spektaklių specialių poreikių turintiems žmonėms teatralai žada ir daugiau.

Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro auklėtiniai į teatro salę susirinko gerokai prieš spektaklį. Čia jų jau laukė neįprastą spektaklį pasirengę vaidinti aktoriai.

„Patirtis yra kaip tik labai teigiama, kad pagaliau ir tokie žmonės gali ateiti į teatrą ir teatras nėra tik prestižo klausimas, prestižinė prekė, kurią gali matyti tik žmonės, kurie tam yra fiziškai ir dvasiškai pasiruošę. Aš net neabejoju, kad šie vaikai dvasiškai dar labiau yra to ištroškę“, – sako aktorius Andrius Gaučas.

Pradžioje vaikai susipažino su personažais – ne tik išgirdo, kaip kuris apsirengęs, kokie kostiumų papuošimai, bet ir savo rankomis juos palietė – taip lengviau įsivaizduoti veikėjus. Mažiesiems žiūrovams leista pavaikščioti scenoje, paliesti dekoracijas. Galiausiai išdalintos ausinės – per jas aiškinama, kas vyksta scenoje.

„Įgarsinimas mums labai svarbus – įgarsinimas, lietimas. Ko negalim paliesti, apie tuos daiktus tuo daugiau norim sužinoti, išgirsti, nes tikrai ne viską matome. Mums reikia prieiti arčiau, daugiau laiko apžiūrėti ir labai džiaugiamės šia galimybe“, – pasakoja Kauno P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Neformaliojo švietimo ir švietimo pagalbos sk. vedėja Grita Strankauskienė.

Pritaikyti spektaklį regėjimo negalią turintiems vaikai padėjo Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studentai ir dėstytojai. „Garsinio vaizdavimo“ disciplinos studentus mokanti Laura Niedzviegienė pasakoja, kad, norint pritaikyti spektaklį specialių poreikių turintiems žmonėms, kruopščiai turi padirbėti audiovizualinio vertimo specialistai.

„Komentarai, kurie įterpiami tarp aktorių kalbos, ruošiami iš anksto, bet teatras gyvas organizmas ir galimos improvizacijos ir vieną kartą ilgesnė pauzė, kitą kartą – trumpesnė. Turi būti viskam pasiruošęs, nes nežinai, kaip šį kartą viskas vyks. Viena vertus, turi būti pasiruošęs ir reikia ruoštis iš anksto, kita vertus – tu turi būti nusiteikęs netikėtumui, staigmenai“, – aiškina Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto dėstytoja dr. Laura Niedzviegienė.

Vasario pradžioje dramos teatre rodytas spektaklis „Aušros pažadas“ su vertimu į gestų kalbą. Klausos negalią turinčius žmones planuojama pakviesti ir į Inesos Paliulytės režisuotą spektaklį visai šeimai „Anderseno gatvė“.