J. Mačiūno gimtadienio draugai – „Goethe’s instituto Vilniuje Baltijos filmų archyvas“ bei kavinė „Kultūra“.

Pasak Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus atstovų, specialiai 90-osioms J. Mačiūno gimimo metinėms skirtą edukacinę programą paruošė ir vakare ves tapytoja muziejaus edukatorė Eglė Velaniškytė. Po pažinties su J. Mačiūno kabinetu ir „Fluxus“ judėjimu šventė persikels į Paveikslų galerijos terasą.

„Kadangi dėl autorinių teisų keblumų negalime parodyti nuostabaus J. Perkinso filmo (2018 m.) apie J. Mačiūną – siūlome prieš ateinant jį pažiūrėti LRT mediatekoje. Tačiau turim gerą žinią – Goethe institutas Vilniuje maloniai sutiko paskolinti mums ir leisti pademonstruoti filmą apie J. Mačiūno bendražygį – garsųjį vokiečių menininką Josephą Beuysą, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų (režisierius Andreas Veiel). Filmą rodysime galerijos terasoje, kavinėje „Kultūra“, – teigia vakaro rengėjai.

O toje galerijos terasoje šventėjai galės pasivaišinti kavinės „Kultūra“ šefų paruoštais mačiūniškais batviniais (barščiais). Tiesa, J. Mačiūno arbatos, pagamintos iš virvės, šefai nesiūlys (nes menininko amžininkai sakė, kad ta arbata nebuvo skani), tačiau kas norės, galės „Kultūroje“ užsisakyti tikros arbatos.

ELTA primena, kad J. Mačiūnas gimė 1931 metų lapkričio 8-ąją Kaune, šiame mieste ir gyveno iki emigracijos. Mokėsi pradžios mokykloje, „Aušros“ berniukų gimnazijoje. 1944-aisiais kartu su tėvais (inžinieriumi bei Valstybės teatro baleto artiste) paliko Lietuvą. Vokietijoje trejus metus mokėsi lietuvių gimnazijoje. Kai šeima persikėlė į JAV, nuo 1949-ųjų iki 1952-ųjų Jurgis Mačiūnas studijavo meno istoriją, grafiką, architektūrą Cooper Union meno mokykloje Niujorke, paskui architektūros bakalauro laipsnį įgijo Carnegie technologijos institute (Carnegie Institute of Technology) Pitsburke. Mokslus tęsė Dailiųjų menų institute (Niujorko universitete), studijavo Europos ir Sibiro tautų menus bei kultūrą. 1960 metais kartu su Almiu Šalčiu Niujorke, Madison Aveniu Nr. 925, atidarė galeriją AG (pavadintą pagal pirmąsias savininkų vardų raides). Čia ir užgimė „Fluxus“ judėjimas. Menininkai rašė manifestus, rengė koncertus, leido ir apipavidalino „Fluxus“ antologijas, periodiką, kūrė akcijas, perfomansus bei kita (netgi literatūrinius pokštus, nukreiptus prieš grynąjį „profesionalų“ meną). J. Mačiūnas mirė 46 metų, pakirstas vėžio ligos. Buvo palaidotas pagal jo paties parašytą scenarijų. Kremavus menininko kūną, pelenai išbarstyti Atlanto vandenyne.

Prabėgus daugeliui metų po J. Mačiūno mirties, jo kūrinių kolekciją už 5 mln. JAV dolerių įsigijo (2006 metų vasarą) Vilniaus miesto savivaldybė. Kolekcija saugoma Jono Meko vizualiųjų menų centre.

Kaune, Žaliakalnio papėdėje, netoli namo, kuriame kažkada su tėvais gyveno J. Mačiūnas, trišalėje sankryžoje, į kurią pėstieji neįžengia (tarp Parodos ir K. Donelaičio gatvių bei Vytauto prospekto), 2017-aisiais ant asfalto paženklinta J. Mačiūno aikštė.