Palankus vertinimas

"Prieš kelerius metus pelnytas 2022-ųjų Europos kultūros sostinės titulas – tai galimybė sukurti antrąjį – nebe laikinosios, o šiuolaikinės sostinės fenomeną – per kultūrą suaktyvinti miesto socialinį ir ekonominį gyvenimą", – diskusijoje, kur dalyvavo kartu su Barselonos, Galvėjaus, Rijekos, Korko, Ešo prie Alzeto ir Leuveno miestų – vadovais bei regioninės politikos ekspertais kalbėjo V.Matijošaitis.

Anot miesto mero, įvairialypė kultūros programa akcentuoja tvarų dizainą, prieinamumą visiems, įtraukia miesto bendruomenes, kaimynystes į kūrybinius procesus. "Šiame kontekste galima išskirti vieną iš programų – "Modernizmas ateičiai". Jos tikslas – miestiečių savimonės stiprinimas paveldo srityje. Be to, Kaunas jau septintus metus įgyvendina pripažinimą pelniusią paveldotvarkos programą, per kurią gyventojai įvertina Kauno architektūros ypatumą ir tvariai renovuoja savo modernistinius būstus", – Kauno miesto iniciatyvas pristatė V.Matijošaitis.

Naujasis europinis Bauhauzas vadovaujasi panašiomis vertybėmis: mokslas ir technologijos jungiamos su menu ir kultūra.

ES sanglaudos politikos ir reformų komisarė Elisa Ferreira atkreipė dėmesį į Kaune įgyvendinamą konversijos projektą, buvusią karinės aviacijos teritoriją paverčiant aukštųjų technologijų slėniu būsimajame Aleksoto inovacijų pramonės parke. Tai yra pavyzdys, kad miestai turi kūrybinio potencialo kitaip vystyti savo erdves, atliepdami Naujojo europinio bauhauzo koncepciją, siekiančią ilgalaikio tvaraus sociokultūrinio pokyčio.

"Matome, kaip apleistos, nebenaudingos erdvės gali būti konvertuojamos, keičiamos ir tapti patrauklios. Tai parodo, kiek jos yra svarbios miestų vystymo strategijai. Džiugu išgirsti apie tokius pavyzdžius", – palankius vertinimus Kauno miestui ir kitiems Europos regionų lyderiams adresavo eurokomisarė E.Ferreira.

Inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo eurokomisarė Mariya Gabriel atkreipė dėmesį, kad tokie šiuolaikiniam bauhauzui būdingi projektai Senojo žemyno miestuose turi nemažai bendrų sąsajų. "Prieinamumo didinimas, pritaikant apleistas teritorijas naujoms žmonių grupėms, duoda kryptį ateičiai, kuria turėtume eiti. Miestams ir ištisiems regionams ypač svarbi ši sinergija, padėsianti toliau efektyviai dirbti ir stiprinti mūsų gyvenamąją aplinką", – pastebėjo M.Gabriel.

Visuomenės indėlis

Europos regionų komiteto prezidentas Apostolas Tzitzikostas akcentavo, kad šimtmetį skaičiuojantis senasis bauhauzas sujungė dizainą ir funkciją. Naujoji Europos bauhauzo iniciatyva, kurią pradėjo EK pirmininkė Ursula von der Leyen, pasak jo, siekia pratęsti šią tradiciją, harmonizuoti sujungiant grožį, dizainą, tvarumą, kultūrą ir socialinę įtrauktį.

"Naujasis europinis bauhauzas vadovaujasi panašiomis vertybėmis: mokslas ir technologijos jungiamos su menu bei kultūra. Tačiau tai būtų neįmanoma be teritorinio aspekto, kurį atspindi dinamiški miestai ir regionai", – pabrėžė A.Tzitzikostas.

Pasak Europos regionų komiteto Socialinės politikos, švietimo, užimtumo, tyrimų ir kultūros komisijos pirmininkės Annos Karjalainen, čia ypač reikšmingas vadinamasis žaliasis perėjimas. "Projekto prieinamumas užtikrinamas teikiant finansavimą iš ES sanglaudos politikos fondų. Europos regionų komitetas gali prisidėti, kad įtvirtintų naująjį bauhausą regionuose ir miestuose. Ši iniciatyva turi tapti tikru judėjimu, o ne dar vienu iš viršaus nuleistu projektu. Labai svarbu, kad ir žemiausiu lygiu paprasti žmonės ją priimtų, suprasdami naujojo Žaliojo kurso koncepciją. Socialinė kiekvieno piliečio įtrauktis yra kertinis naujosios europinio bauhauzo iniciatyvos aspektas. Tai turi būti skirta daugeliui, o ne keliems", – pabrėžė ji.

Bauhauzas miesto istorijoje

Senojo bauhauzo fenomenas – tarptautinis architektūros, meno ir dizaino judėjimas gyvavo Vokietijoje 1919–1933 m., bet padarė globalią įtaką miestų raidai visame pasaulyje. Europa ką tik išgyveno Pirmąjį pasaulinį karą, tad Veimare veikusios mokyklos įkūrėjas Walteris Gropius, jungdamas menus ir dizainą, siekė sukurti naują, modernų estetikos pasaulį. Modernaus Europos miesto idėjas kūrė įvairių sričių menininkai – architektai, dizaineriai, tapytojai, choreografai, scenografai.

Išgryninta forma, modernumas, funkcionalumas, dėmesys paprastoms formoms – trikampiui, kvadratui, apskritimui, asimetrijai, – tai bene geriausiai apibūdina šį stilių. Naciams įsigalėjus Vokietijoje, mokykla buvo uždaryta, tačiau bauhauzo koncepcija jau buvo pasklidusi po pasaulį. Modernūs, paprastų geometrinių formų, vieno ar dviejų aukštų pastatai plokščiu stogu, kurių eksterjere dominuoja grynos medžiagos – stiklas, akmuo, betonas, – tokių pastatų radosi ne tik Europoje, bet ir JAV. Bauhauzo koncepcija neapsiribojo vien architektūra – jos esminiai elementai buvo pratęsiami ir interjere, kuriant baldus, apšvietimą.

Kaunas kaip laikinoji sostinė beveik tuo pačiu laikotarpiu dėl modernios architektūros proveržio išgyveno inovatyvių pokyčių. Per XX a. trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmečius miestas išaugo septynis kartus: administracinėms ir socialinėms funkcijoms vykdyti reikėjo švietimo ir kultūros įstaigų, valstybinių institucijų ir gyvenamųjų namų.

Taip Kaune iškilo apie 6 000 modernistinės architektūros pastatų, tapusių miesto vizitine kortele. 2015 m. Kauno modernizmui suteiktas Europos paveldo ženklas. 2022-aisiais, Europos kultūros sostinės metais, tikimasi sulaukti ir teigiamo atsakymo iš UNESCO Pasaulio paveldo centro Paryžiuje. Ten jau nukeliavusi Kauno miesto nominacinė byla su paraiška įtraukti vadinamąją optimizmo architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Matome, kaip apleistos, nebenaudingos erdvės gali būti keičiamos ir tapti patrauklios. Tai parodo, kiek jos yra svarbios miestų vystymo strategijai. Džiugu išgirsti apie tokius pavyzdžius.

"Kultūros bendruomenė, Kaunas ir visa Lietuva laukia šio sprendimo ir tikisi, kad jis bus palankus mūsų miestui. Simboliška, kad toks Kaunui istorinis sprendimas sutaps su kitu ne mažiau svarbiu įvykiu – Europos kultūros sostinės metais. Keli šimtai meno renginių 2022-aisiais bus susiję būtent su modernizmo architektūra", – sakė "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" vadovė Virginija Vitkienė, pakvietusi aukščiausio rango ES institucijų atstovus kitąmet apsilankyti didžiuosiuose "Kaunas 2022" programos renginiuose.

Pastaruoju metu Kaunas imasi ir kitų ambicingų, naujojo europinio bauhauzo idėja paremtų projektų. Greta paveldotvarkos programos ir siekio inovatyviai vystyti ekonomines zonas būsimoji Europos kultūros sostinė stengiasi atliepti ES iškeltą ambicingą Žaliojo kurso kryptį ir tikslus. Dar pernai Kaunas pristatė darnaus judumo planą, kurio vienas iš prioritetų – nulinio taršos lygio senamiesčio zona – pelnė solidų EK įvertinimą.