Pasibaigus devintajam sezonui, Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO) neskubėjo atsisveikinti atostogoms. Liepą kolektyvo laukė įrašų sesija JAV kompanijai "Delos Music". Rugpjūtį orkestras buvo išvykęs į atsakingas gastroles Norvegijoje.

Vakarų pakrantėje, unikalios šiaurietiškos gamtos apsuptyje, nedideliame Skodjės miestelyje ir jo apylinkėse, penktą kartą vykusiame festivalyje "Fjord Cadenza" KMSO buvo pagrindiniu orkestru ir pristatė publikai keturis koncertus. Ši kelionė į puikiai Norvegijoje žinomą festivalį – neatsitiktinė, bendradarbiavimas su "Fjord Cadenza" meno vadovu Rune Bergmanu tęsiasi daugiau kaip metus, kuriami bendri projektai, koncertinės programos, o dabar – ir ateities planai. KMSO vadovas Algimantas Treikauskas dalijasi įspūdžiais apie pagrindinę šių metų orkestro išvyką.

– Kokia buvo orkestro kelionės į Norvegiją priešistorė?

– Su festivalio meno vadovu R.Bergmanu susitikome daugiau kaip prieš metus. Jis atvyko kaip tik orkestro darbų įkarštyje, kai mes įrašinėjome Giuseppe's Verdi operą "Simonas Bokanegra" su būriu žvaigždžių iš Niujorko "Metropolitan Opera". R.Bergmanas buvo nustebintas mastelių ir projektų, kuriuos įgyvendiname Kaune. Daug domėjausi dirigento veikla, todėl kiek vėliau pakviečiau jį užimti vyriausiojo kviestinio dirigento pareigas. Jis sparčiai kopia karjeros laipteliais, dabar kviečiamas diriguoti Alabamos simfoniniam orkestrui Jungtinėse Valstijose, neabejoju R.Bergmano galimybėmis tapti šio orkestro vyriausiuoju dirigentu. Dirigentas parengė koncertinę programą lapkritį, šią vasarą Pažaislio festivalyje, galvojame ir apie bendras naujo sezono premjeras. Tad bendrų taškų atradome ir prakalbus apie dirigento rengiamą festivalį "Fjord Cadenza".

– Orkestras Norvegijoje – nebe pirmą kartą, turi gausią festivalių patirtį. Kuo skyrėsi šios gastrolės Norvegijoje?

– "Fjord Cadenza" – visa apimantis renginys: visą savaitę vyko orkestro akademija, skirta 8–20 metų vaikams ir jaunuoliams. Akademijos studentai, padedami aukščiausio lygio profesionalų iš Norvegijos orkestrų, rengia koncertines programas, tobulėja grodami grupėse, susipažįsta su orkestro virtuve, elgesiu, klasikinės muzikos kultūra. Kaip ir Pažaislio festivalyje, taip ir "Fjord Cadenza" koncertai vyksta ne vienoje vietoje, festivalio lokacijos pabirusios 50 km spinduliu, per dieną surengiami trys ar keturi koncertai. Kitas svarbus akcentas – kasmet pristatomas kompozitorius rezidentas. Šįmet juo tapo jaunosios kartos kompozitorius Oddas Johanas Overoye, vienas žymiausių ir universaliausių nūdienos Norvegijos kūrėjų. O.J.Overoye kompozicijos buvo altiekamos kiekviename koncerte, man asmeniškai paliko gilų ir pozityvų įspūdį.

– Kuo ypatinga buvo šių gastrolių programa?

– Mes atidarėme ir uždarėme festivalį. Pirmajame koncerte pakartojome Pažaislio festivalyje birželį atliktus kūrinius – Antonino Dvorako 9-ąją simfoniją, Maxo Bucho koncertą smuikui ir altui su simfoniniu orkestru ir festivalio rezidento O.J.Overoye kompozicijas. Vėliau mūsų laukė du koncertai, kur kartu su Edvardo Grygo choru griežėme Wolfgango Amadeus Mozarto Requiem. Uždarymo koncertas išsiskyrė žanriniu spalvingumu. Pradėjome orkestrui nauju stambiu simfoniniu kūriniu – Piotro Čaikovskio Antrąja simfonija, vėliau skambėjo festivalio užsakymu parašytas koncertas akordeonui ir orkestrui "Kelias į pietus" su jaunąja akordeoniste Ingrid Johanne Fylling Nupen ir specialiai uždarymui sukurtas "Nuo Bacho iki Beyonce" su soliste Eli Kristin Hanssveen.

– Taip pat vyksta parodos, ieškoma jungčių su kitokia muzika, pavyzdžiui džiazu...

– Taip, festivalio erdvėse vyksta parodos, publika užimama netradiciniais koncertais, pavyzdžiui, "Operos apšilimas ir pietūs", iki vėlyvo vakaro veikia "Operos restoranas". Skiramas dėmesys labdarai. Šiame koncerte pasirodė Oslo operos žvaigždės. Vienas jų – Magne Fremmerlidas, beje, festivalyje dalyvaujantis ne dėl pinigų – jis kilęs iš Alesundo. Šįmet buvo pagerbtas ir pianistas Billas Evansas, kuriam rugpjūtį būtų sukakę 85-eri. Ieškoma kuo įvairesnių kelių į publikos širdis.

– Edukacinę festivalio pusę papildė 10–20 metų solistų konkursas.

– Solistų konkursas sulaukė šimto paraiškų, reikėjo atrinkti dešimt geriausiųjų, o vėliau paskelbti prizininkus. Tai aukšto lygio konkursas ir pagal prizinį fondą, ir komisiją, dalyvių pasirengimo lygį. Rėmęs bankas skyrė 70 tūkst. kronų (apie 28 tūkst. litų) nugalėtojams. Man teko garbė pirmininkauti komisijai, kartu dalyvius vertino dainininkė ir kompozitorė Charlotte Fongen, festivalio emeritas, Johno F.Kennedy menų centro mentorius Jensas Moe, meno vadybos ir kultūros politikos profesorius Paryžiaus Sorbonos universitete Kevinas Kleinmanas, atstovaujantis ir kompanijai "Universal Music International", "Stellis Polaris" agentūros atstovas Richardas Klingsporas bei "IMG Artists" agentūros atstovas Grantas Chaputas.

– Kaip orkestrą sutiko nauja publika?

– Reikėtų pradėti nuo festivalio viešinimo – pagrindiniuose dienraščiuose jis buvo minimas pirmuose puslapiuose, o KMSO – šiųmetis festivalio veidas. Laikraštis "Sunmorsposten" pavadino mus festivalio žvaigždėmis. Visi mūsų koncertai buvo apgulti. Festivalio organizatoriai džiaugėsi visais, kas lankosi ir dalyvauja, vyravo jauki ir pozityvi atmosfera, išties buvo galima suprasti, kad jiems nėra nieko neįmanomo.

– Festivalis ieško netradicinių erdvių?

– Pagrindiniai koncertai vyko Gomerguseto salėje. W.A.Mozarto Requiem ir O.J.Overoye kūrinius grojome Elingsojo bažnyčioje. Tai modernios architektūros maldos namai, puiki akustika. Visos festivalio vietos apsuptos nuostabios gamtos, kuri yra kaip natūralios dekoracijos. Ši programa buvo pakartota ir eksperimentinėje erdvėje – sename fabrike. Ateityje ten numatoma rengti kamerinės muzikos pasirodymus. Kaip Lietuvoje vykstantį Pažaislio festivaliui žmonės plūsta į Pažaislio vienuolyną ar Žemaitkiemio dvarą, taip ir į Alesundo apylinkėse vykstančius koncertus klausytojai atvyksta iš visos Norvegijos.

– Festivalio pranešėjas dirigavo vieną kūrinių?

– Taip, konferansjė – puikiai žinomas Norvegijos televizijos veidas Arillas Riisas. Buvo surežisuota, kad pirmasis į sceną žengia ne dirigentas, pirmąjį kūrinį "Šampaninį galopą" pamėgino diriguoti konferansjė ir paskelbė festivalio pradžią.

– Ko būtų galima pasimokyti iš "Fjord Cadenza" organizatorių?

– Optimizmo ir geros nuotaikos. Organizatorius motyvuoja ne uždarbis, o galimybė kurti aplinką gerai ir kokybiškai muzikai. Festivalis rengiamas beveik vien iš rėmėjų lėšų, kitais metais Norvegijos kultūros ministerija planuoja įtraukti festivalį į prioritetinių įvykių sąrašą.

– KMSO sparčiai plečia gastrolių geografiją. Kokie artimiausi planai?

– Kitais metais sugrįšime į "Fjord Cadenza", galbūt turėsime ne tiek daug koncertų, bet su didelio masto įžymybėmis. Vasarį tęsime bendradarbiavimą su baritonu Dmitrijumi Chvorostovskiu, koncertuosime "Finlandios" salėje, Helsinkyje, kiti maršrutai dėliojami.