Parodoje – gražiausios grafų Tiškevičių bibliotekos knygos

Kelių šimtų metų senumo knygos su puošniais įrašais, originaliomis iliustracijomis ir išskirtine istorija vilioja į Raudondvario pilį. Čia veikia paroda "Raudondvario grafų Tiškevičių bibliotekos XVIII a. gražiausios knygos".

Antra bendra paroda

Tai antroji Kauno rajono muziejaus kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) bibliotekos Retų leidinių skyriumi surengta Raudondvario grafų Tiškevičių XV–XVII a. gražiausių knygų paroda. Pirmoji buvo surengta prieš pora metų.

"Kartu su KTU biblioteka siekiame parodyti gražiausias Raudondvario grafų Tiškevičių knygas, išlikusias Lietuvoje, Kaune. Šiuo metu KTU biblioteka saugo apie 900 knygų iš grafų kolekcijos, didžiąją dalį – Vilniaus universiteto (VU) ir pavienius leidinius Kauno apskrities bibliotekos, – grafams priklausiusių knygų kelionę po skirtingas bibliotekas priminė Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas. – Manoma, kad iš viso Lietuvoje išliko apie 9 tūkst. Raudondvario Tiškevičių bibliotekos knygų. Tiek knygų 1930 m. Vokiečių knygyno Kaune savininkas Walteris Fischeris padovanojo Lietuvos universitetui, minint Vytauto Didžiojo metus. Kai Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) jau buvo uždarytas, 1950 m., didžioji dalis Tiškevičių bibliotekos perduota VU, o dalis pasiliko Kauno politechnikos institute (dabar KTU – red.past.), tose pačiose patalpose, kur ir buvo VDU biblioteka."

W.Fischeris, dovanodamas universitetui dalį Raudondvario dvaro bibliotekos, teigė: "Kad ši biblioteka pasiliktų Lietuvos kraštui ir jo universitetui... Man būtų didelis džiaugsmas, jei šis knygų lobynas palengvintų Lietuvos universitetui siekti jo aukštų ir taurių uždavinių." Taip pat įteikė vokiečių knygų menininko profesoriaus Hugo Steinerio Prago sukurtą dovanojimo dokumentą, surašytą vokiečių ir lietuvių kalbomis.

L.Moréri enciklopedija

"Universiteto bibliotekoje išsaugotas Tiškevičių bibliotekos XVIII a. knygų rinkinys ypatingas turiniu, stebinančiu mokslo šakų ir kalbų įvairove, odiniais puošniais įrišais, nuosavybę žyminčių knygos ženklų (ekslibrisų, antspaudų ar įrašų) gausa. Šį rinkinį sudaro universalios enciklopedijos, monografiniai ir periodiniai leidiniai, kuriuose dėmesys skiriamas istorijos, religijos, matematikos, fizikos, chemijos, metalurgijos ir kt. temoms", – parodos anotacijoje rašo KTU bibliotekos Retų leidinių skyriaus mokslo darbuotoja Edita Korzonaitė.

Ypatingą vietą rinkinyje užima vieno garsiausių prancūzų švietimo atstovų, rašytojo, literatūros kritiko Denis Diderot ir matematiko, filosofo Jeano le Rondo d'Alembert'o 1778–1781 m. leista enciklopedija "Encyclopédie ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers.." Taip pat saugoma prancūzų šventiko, enciklopedisto Louis Moréri parengta istorinių ir biografinių faktų enciklopedija "Le grand dictionaire historique, ou le mêlange curieux..." Enciklopedija išleista gimtąja L.Moréri prancūzų kalba ir vėliau išversta į anglų, vokiečių, olandų ir ispanų kalbas. Bibliotekoje išliko dviejų skirtingų šios enciklopedijos laidų tomai, išleisti 1702 m. ir 1740 m. Svarbią vietą rinkinyje užima 1797 m. Edinburge išleista Colino MacFarquharo ir George'o Gleigo rengta bei Andrew Bello iliustruota enciklopedija "Encyclopaedia Britannica: or, A Dictionary of Arts, Sciences, and Miscellaneous Literature..."

Planuoja būsimus renginius

Tiškevičių bibliotekoje taip pat saugomas italų teologijos ir medicinos profesoriaus Bartolomeo Castelli žodynas "Amaltheum Castello-Brunonianum, sive Lexicon medicum...", išleistas 1713 m. Pirmą kartą žodynas, pavadinimu "Lexicon medicum graeco-latinum...", publikuotas 1598 m. Vėlesnius leidimus redagavo medicinos profesorius Jacobas Pancrazas Bruno, tad leidinys buvo pervadintas. Žodynas apėmė įvairias medicinos sritis, taip pat fiziką ir chemiją, jame pateikiami terminai lotynų, arabų, hebrajų, graikų, prancūzų ir italų kalbomis. Rinkinyje saugoma ir vieno garsiausių rusų mokslininko, chemijos profesoriaus Michailo Lomonosovo 1757 m. Petrapilyje lotynų kalba išspausdinta didelę reikšmę geologijos mokslui turėjusi studija apie metalų susiformavimą "Oratio de generatione metallorum a Terrae motu..."

Z.Kalesinskas viliasi palaipsniui supažindinti plačiąją visuomenę su Raudondvario grafams priklausiusiomis kultūros vertybėmis, kas dveji metai surengiant parodas iš jų bibliotekos. "Ateityje norėtume surengti didžiulę parodą iš KTU, VU ir Kauno apskrities bibliotekų bei išleisti Raudondvario grafų Tiškevičių bibliotekos gražiausių ir vertingiausių knygų katalogą. Taip pat bendradarbiaujame ir su Lenkijos Olštyno apskrities biblioteka bei Lenkijos knygos tyrinėtojais ir tikimės, kad ateityje galėsime paskelbti ir lenkų mokslininkų tyrinėjimų medžiagą", – planais dalijosi muziejaus direktorius.

Paroda, kurioje eksponuojamos 29-ios senosios knygos, veikia iki rugpjūčio 5 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių