Vienuolynas paskęs muzikoje

Užburiančio Pažaislio vienuolyno kiemelyje rytoj skambės gerai žinoma George'o Gershwino "Rhapsodie in Blue" ir išskirtinis britų kompozitoriaus Karlo Jenkinso opusas "Stabat Mater".

Klausytojus džiugins Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Constantine'as Orbelianas, vadovas Algimantas Treikauskas) ir Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis), diriguojamas maestro P.Bingelio.

"Žydrojoje rapsodijoje" susitiksime su fortepijono virtuozu Petru Geniušu, o solo partijas "Stabat Mater" atliks be galo talentingos ir įsimenančios Jurgita Adamonytė ir Indrė Jurgelevičiūtė.

Abi jos – itin skirtingos, kartu dar nekoncertavusios, bet šis kūrinys abiem gerai pažįstamas ir brangus. Garsiausiuose Europos operos teatruose dirbanti mecosopranas J.Adamonytė "Stabat Mater" dainavo per pasaulinę jo premjerą kartu su Karališkosios Liverpulio filharmonijos orkestru ir choru. K.Jenkinsas tuomet pats ir dirigavo.

I.Jurgelevičiūtė pristatoma kaip universali muzikantė – Roterdamo konservatorijoje ji studijavo klasikinės indų muzikos paslaptis, šiuo metu įvairiuose projektuose atlieka džiazo, etninę, akademinę ir popmuziką. Koncertuose su kitais ansambliais greta dainavimo ji groja ir kanklėmis.

Žada neišdildomų įspūdžių

"Nuotaikos labai geros. Man šis kūrinys labai patinka", – po repeticijos ketvirtadienį kalbėjo I.Jurgelevičiūtė. Jai šis kūrinys taip pat – ne naujiena. "Manau, bus tikrai puiku. Iškilmingas gražus renginys su daug muzikantų, orkestru, choru", – neabejojo atlikėja. Ji kalbėjo, kad atlikėjas visada važiuoja su geriausia intencija, kad koncertas pavyks kuo nuostabiausiai. Taip ir būna. "Mūsų toks darbas, kad susitikęs su nepažįstamais žmonėmis per trumpą laiką turi sukurti ką nors gražaus", – pasakojo dainininkė.

Jai pritarė ir J.Adamonytė. "Kiekviena repeticija yra kūryba. Nėra nė vienos tokios pačios repeticijos, koncertas niekuomet nebus toks, kokia buvo nors viena repeticija. Turi vienas kitą su dirigentu, orkestru, choru pajusti. Tuo muzika ir įdomi, kad kiekvienas atlikėjas ją išjaučia vis kitaip", – sakė solistė.

"Niekada nesitikėjau kada nors dainuoti Pažaislio muzikos festivalyje, bus labai smagu, – koncerto laukė J.Adamonytė. – Labai seniai jame esu buvusi. Vien pats vienuolynas yra labai ypatingas, paliko labai gilų įspūdį savo grožiu, ramybe."

Sklaido mitus

Prabilus apie tai, kokia, jų manymu, susirinks publika, solistės ėmėsi sklaidyti mitus. "Nereikia jokio išankstinio pasiruošimo, žinių, kad galėtum pamilti klasikinę muziką. Tai tik stereotipas, kad klasikinė muzika skirta užriestanosiams turtuoliams intelektualams. Klasikinė muzika – tai tiesiog muzika, kuri skverbiasi į širdį", – kalbėjo J.Adamonytė.

Koncertas Pažaislyje – paskutinė proga šiemet Lietuvoje išgirsti abi šias atlikėjas. J.Adamonytės laukia koncertiniai turai Vokietijoje ir Anglijoje. Pastarojoje šalyje – su Londono simfoniniu orkestru.

Ne mažiau intensyvus pusmetis laukia ir I.Jurgelevičiūtės. Rugsėjį ji skrenda koncertuoti į JAV, spalį laukia turas Belgijoje ir Olandijoje, gruodį numatoma kelionė į Indiją.

Pasikeičia Kauno veidas

Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas P.Bingelis, diriguosiantis ir per uždaromąjį koncertą, džiaugėsi, kad visi festivalio renginiai, koncertai turėjo didžiulį pasisekimą.

Publikos buvo visur pilna, muziką ir atlikėjus ji priėmė labai šiltai.

Rytoj vyksiantis baigiamasis festivalio koncertas vainikuos visą renginių ciklą. Įspūdingi kūriniai, įspūdingi muzikantai, atlikėjai.

"Prieš prasidedant Pažaislio festivaliui ir jam tęsiantis, Kaunas pasikeičia", – pastebėjo P.Bingelis. Anot jo, nuo koncerto iki koncerto kauniečiai gyvena kitokiu – pakilesniu, viltingesniu – ritmu. Miestas tarsi įgyja kitą veidą.

Tokia aura vis labiau apima ne tik Kauną, bet ir labiau nuo jo nutolusias vietoves. Kasmet festivalio renginių geografija vis labiau plečiama.

Įvairiausių koncertų surengta ir Kaune, ir provincijoje. "Ypatingą pasisekimą turėjo Kauno pilies prieigose atgimusi Vinco Krėvės drama "Šarūnas", iki tol mums buvusi mažai pažįstama", – pasakojo P.Bingelis.

Gal jau pradėtos generuoti idėjos kitų metų festivaliui? P.Bingelis neslėpė: idėjų ir sumanymų bei juos gebančių įgyvendinti, su savitu žavesiu perteikti muzikantų, atlikėjų ir dainininkų netrūksta, tačiau rengėjų fantaziją riboja jiems prieinami riboti finansiniai ištekliai.

"Didžiausios padėkos nusipelno rėmėjai. Ne tik Pažaislio festivalio rėmėjai, bet apskritai visos Lietuvos kultūros", – dėkojo P.Bingelis.

Apie K.Jenkinsą ir "Stabat Mater"

K.Jenkinsas – kompozitorius ir dirigentas, už nuopelnus apdovanotas Britų imperijos ordinu. Muzikinę karjerą jis pradėjo kaip obojininkas, džiazo ir džiazroko atlikėjas bei muzikos reklamai kūrėjas, vėliau su pasisekimu pristatęs įvairių muzikos stilių samplaikos (crossover) projektą "Adiemus", išgarsėjo kaip akademinės muzikos kompozitorius. Bene žinomiausias šio kompozitoriaus kūrinys "Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką" ("The Armed Man: A Mass for Peace") jau ne kartą skambėjo ir Lietuvoje.

K.Jenkinso "Stabat Mater" sukurta 2008 m. Šį kūrinį inspiravo iš XIII a. atkeliavusi katalikų sekvencija. Kaip ir daugelyje ankstesniojo K.Jenkinso kūrybos periodo kūrinių, šiame opuse susiduria dvi muzikinės tradicijos: vakarietiškoji akademinė muzika ir etniniai instrumentai bei vokalas, atstovaujantys Viduriniųjų Rytų muzikos pasaulį.

Dvidešimties trieilių stulpelių sekvencija "Stabat Mater" atpasakoja Jėzaus motinos Marijos kančias regint nukryžiuotą sūnų. Muziką šiai maldai yra sukūrę daug kompozitorių, bet K.Jenkinso darbas – bene labiausiai išplėtota šio kūrinio versija, sudaryta iš dvylikos dalių. Šešios kūrinio dalys dainuojamos lotynų kalba, jose skamba originalus sekvencijos tekstas. Antroji kūrinio dalis "Incantation" dainuojama senąja arabų kalba, ketvirtoji dalis "Lament" – anglų kalba, pagal kompozitoriaus žmonos Carol Barrat eiles, šeštoji dalis "Now My Life Is Only Weeping", sukurta pagal XIII a. persų poeto Rumi eiles, atliekama dviem kalbomis – anglų ir aramėjų, septintojoje dalyje "And the Mother did Weep" paraleliai skamba anglų, hebrajų, lotynų, aramėjų ir graikų kalbos. Dešimtoji dalis "Ave Verum", nors ir dainuojama lotyniškai, bet jos tekstas nepriklauso "Stabat Mater" maldai. Greta orkestro skambantis armėnų tautinis instrumentas dudukas sustiprina rytietišką muzikos koloritą, tam pasitarnauja ir originaliai išnaudojami Rytų šalių kilmės mušamieji instrumentai: džembes primenantys arabiški būgnai doholos ir darbukos, rėminis senovės persų būgnas dafas ir arabiškas tamburinas riq.

Kas: XXI Pažaislio muzikos festivalio uždaromasis koncertas

Kada: rugpjūčio 28 d., sekmadienį, 18 val.

Kur: Pažaislio vienuolyne