Pažaislio festivalyje – W. A. Mozartas ir V. Krėvė

  • Teksto dydis:

XXI Pažaislio muzikos festivalis artimiausiomis dienomis palepins klasikos mylėtojus ir pakvies į kultūriniams renginiams vis plačiau atsiveriantį Gelgaudiškio dvarą ir Kauno pilies papėdę.

Paskutinė galimybė

Pažaislio muzikos festivalio klausytojai, norintys susipažinti su keturiomis nuostabiomis, ypatingomis Wolfgango Amadeus Mozarto aplinkos damomis, turėtų suskubti į koncertą "Mozarto moterys", kuris vyks Gelgaudiškio dvare birželio 26 d. 16 val. Liko vos keletas bilietų.

Keturios jaunos ir kūrybingos menininkės: obojininkė Justė Gelgotaitė, smuikininkė Agnė Doveikaitė, pianistė Anastasija Avdejeva ir aktorė Irena Jankutė atviros netikėtumams ir naujiems atradimams, kuriuos inspiruoja nepakartojama W.A.Mozarto muzika.

Tradicinis spektaklis

Kuriantis ir tęsiantis tradicijas XXI Pažaislio muzikos festivalis kviečia liepos 1 d. 21.30 val. Kauno pilyje praleisti vakarą, atverčiant dar vieną Lietuvos istorijos puslapį. Šiais metais žiūrovai pamatys Vinco Krėvės dramą "Šarūnas".

Vincas Krėvė – vienas reikšmingiausių XX a. pradžios lietuvių rašytojų, iki šiol laikomas literatūros klasiku. Savo kūryboje jis iš esmės praplėtė ir pagilino lietuvių literatūros problematiką filosofiniu žmogaus būties traktavimu, praturtino literatūros stilistinę ir žanrinę raišką, susiejo lietuvių literatūrą su Europos literatūros kontekstais.

Lietuvių literatūros tyrinėtojas ir kritikas Albertas Zalatorius apie V.Krėvę yra pasakęs: "Nerastume XX a. kitos tokios asmenybės, apie kurią sustoję galėtų įdomiai šnekėtis visokių profesijų žmonės: literatai ir tautosakininkai, istorikai ir politikai, pedagogai ir teatro mylėtojai, profesoriai ir paprasti sodiečiai. Mes turime gerai įsiklausyti į jo žodį, kad galėtume pakelti akis nuo žemės, pamatyti praeities prasmę ir perspektyvą."

Rašytojas savo kūriniams dažnai rinkosi dramos formą, kuri puikiai atskleidžia daugiabalsį priešingų požiūrių susikirtimą, keleto balsų skambėjimą, skirtingų aistrų ir gyvenimo sampratų susidūrimą. Svarbiausia vertybė šiam kūrėjui buvo individualizmas, kurį jis atskleidė įvairaus žanro kūriniuose. Daugelis V.Krėvės veikėjų – išskirtinės asmenybės, trokštančios gyventi kitaip, negalinčios prisitaikyti prie gyvenimo. Vienas tokių – Dainavos krašto kunigaikštis Šarūnas, kurio istoriją šiemet galės išvysti Pažaislio muzikos festivalio publika.

Sudėtingo likimo didvyris

1910 m. rašytojui gyvenant ir dirbant diplomatinį darbą Azerbaidžane, Baku mieste sukurta drama "Šarūnas", pasak paties autoriaus, turėjo "parodyti, koki didvyriai buvo senovės lietuviai, sukelti mūsų tautiečiuose pasididžiavimą jais".

Pagal senųjų epų tradiciją V.Krėvės atkurtoje Lietuvos senovėje iškeliama laisvos, riteriškai garbingos bendruomenės idėja, įtvirtinama narsios ir karingos, ugnyje susideginančios, bet nepasiduodančios tautos vizija.

Dainavos kunigaikštis Šarūnas – vienišas, nesuprastas, kompleksuotas dėl savo išvaizdos, atstumtas aplinkinių, maištaujantis, nepripažįstantis tradicijų herojus. Jis gyvena pagonybės ir krikščionybės takoskyroje. Tai neharmoningas žmogus, bet remdamasis amžinomis moralinėmis vertybėmis jis suburia vieningą tautą: "Aš ne duobę kasu, bet ruošiu tėvynei šviesią ateitį, naują tėvynę kuriu." Šarūnas veda tautą į valstybingumą. Vienas pagrindinių šio personažo bruožų yra greta despotizmo ir vienatvės slypintis moters ir jos meilės ilgesys. Jautrumas moters meilei – lengviausiai pažeidžiama herojaus charakterio ypatybė. Jis turėjo nedidelę viltį būti mylimas ir mylėti, bet ši viltis pražuvo. Meilės jam šykštėjo visi: motina, tėvas, netgi žmona. Vis dėlto Šarūnas nepalūžo ir visas jėgas, netgi gyvybę skyrė krašto suvienijimo idėjai.

Spektaklyje, kurį režisuoja puikus aktorius ir inscenizacijų meistras Vytautas Rumšas, greta Šarūno (aktorius Evaldas Jaras) išvysime jo tragišką meilę, žmoną Voverę (aktorė Toma Vaškevičiūtė), išmintingą jo dėdę, Gelovinės tvirtovės valdovą Gelovinį (aktorius Remigijus Vilkaitis), mamą kunigaikštienę Viltę (aktorė Rimantė Valiukaitė), Šarūno dvasią – šešėlį (baleto artistas Kipras Chlebinskas), Šarūną įsimylėjusią Eglę (aktorė Marcelė Zikaraitė), Voverės tėvą, bajorą Džiangį (aktorius Saulius Siparis), Eglės tėvą, Balyno tvirtovės viršininką Briedį (aktorius Algimantas Butvilas), Džiangio žmoną Kirvę (aktorė Dalia Brenciūtė) ir dar daugelį talentingų aktorių įkūnijamų personažų, kuriančių didingą giesmę žmogaus drąsai, pasiaukojimui ir tėvynės meilei. Kostiumus spektakliui sukūrė žinoma dailininkė ir scenografė Virginija Idzelytė-Dautartienė, muziką pritaikė kompozitorius Antanas Kučinskas. Spektaklio garso režisierius – Rimvydas Gaigalas, šviesų dailininkas – Karolis Juknys.

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtas Pažaislio muzikos festivalio spektaklis kuriamas bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru. Šiuo jau devynioliktus metus vykstančiu tradiciniu renginiu festivalis tarsi pritaria V.Krėvės išsakytai minčiai, kad "niekas neišnyksta, tik tarsi laukia savo laiko. Atgimusi, prabudusi tauta pati suras užburtą žodį, kuris atskleisti turės jai ateities prasmę".



NAUJAUSI KOMENTARAI

kreves krepstos bei kriviai

kreves krepstos bei kriviai portretas
Ar sauks:o Lietuva mano ...o paskui dalinsis babkes?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių