Atsakymas paprastas. Tai – Grand Trio Vilnius, kuriame groja trys išskirtiniai muzikantai: pianistas Petras Geniušas, smuikininkė Dalia Kuznecovaitė ir violončelininkas Davidas Geringas. Pažaislio muzikos festivalio klausytojai šį unikalų ansamblį galės išgirsti rugpjūčio 7 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje, kurioje skambės naujai parengta programa, atspindinti gražiausius repertuaro fortepijoniniam trio puslapius.

P. Geniušas – vienas žinomiausių visų laikų Lietuvos pianistų tarp kitų šalies atlikėjų išsiskiria interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis, dažnai rizikingomis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių bei dvasinių potyrių paieškomis. Meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių bei šiuolaikinių kūrinių repertuarą jis rengia rečitalius, koncertuoja solisto amplua su Lietuvos simfoniniais orkestrais, muzikuoja su įvairiais kameriniais ansambliais, solistais, dirigentais.

Viena ryškiausių dabarties lietuvių smuikininkių D. Kuznecovaitė yra žinoma tiek kaip įtaigi solistė, tiek kaip Vilniaus kvarteto pirmasis smuikas. Lietuvos melomanai apie ją išgirdo jau nuo tada, kai jaunoji smuikininkė tapo Mstislavo Rostropovičiaus fondo stipendininke. Vėliau ji sėmėsi meistriškumo Kelno, Rostoko bei Paryžiaus aukštosiose muzikos mokyklose tapo ne vieno tarptautinio konkurso laimėtoja.

Lietuvoje gimęs violončelės virtuozas D. Geringas priklauso šiuolaikiniam pasaulio klasikinės muzikos elitui. Platus artisto repertuaras, apimantis laikotarpį nuo ankstyvojo baroko iki šiuolaikinės muzikos, išryškina nepaprastą muziko smalsumą, ypač aukšto lygio techninę meistrystę ir vidinį lankstumą. Tokios savybės mylimiausiam M. Rostropovičiaus mokiniui atnešė ypatingą pagarbą ir pripažinimą visame pasaulyje.

Koncertą ansamblis pradės suomių genijaus Jeano Sibelius trio „Loviisa“, dedikuotu vietovei, kurioje gyveno kompozitoriaus teta. Nors kompozitoriui trio parašymo metu tebuvo dvidešimt treji, kūrinys yra stebėtinai brandus. Ankstesni J. Sibelius kūriniai buvo grindžiami klasizicmo principais, o šis trio tapo tiltu į romantizmo stilistiką. Centrine koncerto ašimi taps austrų romantizmo genijaus Franzo Schuberto Fortepijoninis trio Nr. 1. Opusas buvo sukurtas paskutiniais kompozitoriaus gyvenimo metais ir tapo vienu ilgiausiai trunkančių kūrinių fortepijoninio trio žanro istorijoje. Robertas Schumanas sakė: „Užtenka pažvelgti į šį F. Schuberto kūrinį ir mūsų žmogiškosios egzistencijos rūpesčiai išnyksta, o visas pasaulis vėl tampa gaivus ir šviesus.“ 

Kūrinys tarsi nurodo šio žanro ateitį – Johannesas Brahmsas ir Antoninas Dvořakas vėliau rašė savuosius fortepijoninius trio panašiu, intymu stiliumi. Koncertą baigsiantis Anatolijaus Šenderovo „Giesmė ir šokis“ – Davidui Geringui dedikuoto kūrinio „Dovydo giesmė“ versija fortepijoniniam trio. Tai vienas iš aktyviausią koncertinį gyvenimą tęsiančių kompozitoriaus kamerinių kūrinių, kuriame meistriškai derinami kontrastai bei pasitelkiami teatriškumo elementai.

Gurmaniški užkandžiai ir ne mažiau gurmaniška muzika didžiuliame romantiškame obelų sode greta dvaro, menančio XVII a. gyvavusios Sapiegų dinastijos didybę. Tokį neįtikėtiną derinį rugpjūčio 10 d. Žemosios Panemunės dvare publikai dovanos Pažaislio muzikos festivalis, jau tris dešimtmečius kuriantis meilę muzikai ir padedantis atrasti ne tik naujus sąskambius, bet ir naujas koncertines erdves. Festivalis, bendradarbiaudamas su „Vieno prancūzo sandėliuku“ ir kepyklėle „La Petite Patisserie“ kviečia į pikniką „Pietūs ant žolės: Le Grand Pique-Nique“ bei nuotaikingą koncertą „Itališkos improvizacijos senojo dvaro sode“.

Į džiazo ir improvizacijų šalį klausytojus ves didžiosioms scenoms kiek neįprastas instrumentas – lūpinė armonikėlė, kurią į prestižines koncertų sales iškėlė italų virtuozas Gianluca Littera. Jis yra vienas iš nedaugelio pasaulio solistų, šiuo instrumentu atliekančių klasikinę, šiuolaikinę ir džiazo muziką. Lietuvoje jau ne vieną kartą grojęs ir klausytojų širdis pavergęs lūpinės armonikėlės virtuozas G. Littera šį kartą koncertuos su savo suburtu džiazo kvartetu iš Italijos „Double Breath“, kuriame greta jo groja pianistas Fabio Gorlier, kontrabosininkas Stefano Profeta ir mušamųjų instrumentų virtuozas Mattia Barbieri.

G. Littera ansamblio pavadinimą apibūdina taip: „Lūpinė armonikėlė – instrumentas, skleidžiantis garsus abiem kvėpavimo kryptimis: kvėpuojama kuriant muziką, o muzikuojama kvėpuojant. Kvarteto pavadinimas „Double Breath“ apibendrina šį dvigubą judėjimą bei atspindi garsų susiliejimo magiją, muzikantų suderinamumą ir empatiją. Kvėpavimas – veiksmas, leidžiantis mums gyventi ir egzistuoti visais aspektais. Tai – nuolatinis bendravimas su mus supančia aplinka, gyvybiškai svarbus ryšys, kuris labiau nei bet koks kitas veiksmas atspindi mūsų esybę. Muzika, kaip ir oras, kuriuo kvėpuojame, yra neapčiuopiama, ji pasiekia mus oru, vibruojančiu skambant instrumentui ar balsui“. Apie kvarteto muzikavimą kritikai atsiliepia: „Lūpinė armonikėlė ir kontrabosas dera džiaugsmingai kontrastuodami: armonikėlė skamba aukštai, yra maža ir lengva, kontrabosas skamba žemai, yra labai didelis. Jie interpretuoja du, atrodytų, tolimus pasaulius, puikiai derėdami su fortepijonu ir būgnais“.

Programoje atlikėjai sujungia įvairius muzikos žanrus: nuo romantiko Gabrielio Fauré kompozicijų iki armėnišku koloritu alsuojančios amerikiečių kompozitoriaus Alano Hovhanesso muzikos ar tango bei lotynų Amerikos tradicinio muzikavimo spalvų. Jų stilistika išreiškia ypatingą, nostalgišką, bet kupiną energijos požiūrį į Viduržemio jūros regioną – į jūrą, kurios pakrantėse susiliejo daugybė kultūrų ir kuri savo vandenimis suvienijo skirtingas tautas ir jų tradicijas.