Pažaislio muzikos festivalyje – romantiška vokalinė kūryba

  • Teksto dydis:

Paskutiniam birželio savaitgaliui Pažaislio muzikos festivalis parengė romantiškos muzikos programą.

Nakties sapnai

Birželio 29-ąją Birštono kurhauze nuolatinės koncertų partnerės Raminta Vaicekauskaitė (sopranas) ir Beata Vingraitė (fortepijonas) dovanos programą "Vasaros nakties sapnas", kurioje skambės išskirtinai rusų kompozitorių vokalinė kūryba.

Rusų kompozitorių dainos, dažnai vadinamos romansais, – tikras atlikėjo sielos veidrodis, atskleidžiantis itin plačią jausmų ir dinaminių balso galimybių skalę. Šį kartą atlikėjos kviečia susipažinti su mažai pažįstamais kompozitoriais Piotru Bulachovu ir Aleksejumi Šiškinu bei bene žymiausiais rusiškojo romanso kūrėjais. Pirmasis jų – Aleksandras Dargomyžskis, kurio kūryba stipriai paveikė rusų muzikos meno vystymąsi XIX a. Jis laikomas realistinės krypties rusų muzikoje pradininku. Labiau kaip pianistas virtuozas ir dirigentas išgarsėjęs Antonas Rubinšteinas – antrasis šio vakaro kompozitorius, kurio kūrybai būdingas nepaprastas dvasios polėkis ir neišsenkanti energija. Trečiasis kompozitorius, kurio kūryba skambės vakaro programoje, – Nikolajus Rimskis-Korsakovas – pedagogas, dirigentas, visuomeninis veikėjas, muzikos kritikas ir, žinoma, garsus operų kūrėjas. Svarbią jo kūrybinio palikimo dalį užimančios vokalinės miniatiūros alsuoja dvasios gilumu, pasižymi sklandžia melodine linija, o jų akompanimentas kuria savitą garsinę aplinką.

Auksinėmis raidėmis į rusų bei viso pasaulio muzikos istoriją įrašytas Piotro Čaikovskio vardas nuskambės ir šio vakaro programoje. Šio neprilygstamo romantiko ir lyriko vokalinė muzika persunkta psichologine-dramaturgine sudėtingų ir prieštaringų gyvenimo apraiškų analize, o nuostabi besiliejančios melodijos ir fortepijono partijos harmonija nepalieka abejingų net nesuprantančių rusų kalbos. Programą vainikuos gaivalingoji Sergejaus Rachmaninovo muzika. Savyje suvienijęs Peterburgo, Maskvos ir Vakarų Europos kompozicijos mokyklų tradicijas jis sukūrė originalų stilių, dėl kurio S.Rachmaninovas dažnai vadinamas pačiu rusiškiausiu kompozitoriumi.

R.Vaicekauskaitė – Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) solistė, vokalo meną studijavusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Graco (Austrija) muzikos ir parodomųjų menų universitete bei meistriškumo kursuose pas žymiausius dainavimo pedagogus. Dainininkė yra sukūrusi gausybę pagrindinių vaidmenų Kauno valstybiniame muzikiniame bei Lietuvos operos ir baleto teatruose. Įspūdingu balsu apdovanota dainininkė – nuolatinė muzikos festivalių dalyvė, kantatų ir oratorijų soprano partijų atlikėja, kamerinės muzikos projektų iniciatorė. Jos darbai buvo ne kartą įvertinti įvairiais apdovanojimais: solistė yra dviejų Auksinių scenos kryžių, "Orfėjo" ir "Fortūnos" nominacijų laureatė.

Tarp dainininkų ir kamerinės muzikos koncertų atlikėjų bene aukščiausiai vertinama pianistė B.Vingraitė – KVMT ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos fortepijono katedros lektorė. Kartu su žymiausiais Lietuvos ir užsienio atlikėjais pianistė dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose, literatūrinėse-muzikinėse programose ir meniniuose projektuose.

Sujungianti muzika

Birželio 30 d. Gelgaudiškio dvare Pažaislio muzikos festivalio publika ir vėl turės galimybę susitikti su nuolatinėmis festivalio viešniomis, trimis žaviomis damomis, susibūrusiomis į trio "RAMuzika".

Po visą Lietuvą išsibarsčiusios atlikėjos jau aštuonerius metus nenutraukia muzikinio bendradarbiavimo ir kasmet festivalio publikai pristato po naują programą. Ir šį kartą Palangoje gyvenantis sopranas Aistė Širvinskaitė, kaunietė pianistė Rūta Blaškytė ir Vilniuje reziduojanti smuikininkė Miglė Dikšaitienė kviečia pasiklausyti koncerto "Prieš saulę rožė jau nušvito...", skirto bene žymiausio lenkų kompozitoriaus Stanislawo Moniuszkos 200-osioms gimimo metinėms paminėti.

Kviečia pasiklausyti koncerto "Prieš saulę rožė jau nušvito...", skirto bene žymiausio lenkų kompozitoriaus Stanislawo Moniuszkos 200-osioms gimimo metinėms paminėti.

A.Širvinskaitė – keturių vaikų mama, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė, garsių Lietuvos vokalo pedagogų Reginos Maciūtės, Irenos Milkevičiūtės ir Virgilijaus Noreikos auklėtinė. Atlikėja dažnai koncertuoja su kameriniu ansambliu "Musica Humana", rengia solines programas, atlieka solo partijas oratorijos žanro kūriniuose, kuria vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto, Klaipėdos muzikiniame ir kituose teatruose.

M.Dikšaitienė – iš Kauno kilusi atlikėja, smuiko studijas baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, šiuo metu daug dėmesio skirianti kameriniam muzikavimui. Smuikininkė penkiolika metų grojo tarptautiniame kameriniame orkestre "Kremerata Baltica", šiuo metu yra Vilniaus Šv.Kristoforo kamerinio orkestro smuikininkė ir įkvėptais muzikos garsais džiugina muzikos meno gerbėjus visame pasaulyje.

R.Blaškytė – taip pat kaunietė, po septynerių metų koncertmeisterės darbo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre sugrįžusi į gimtąjį miestą. Greta darbo su vokalistais KVMT ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje ji kaip solistė ir kamerinės muzikos atlikėja dalyvauja literatūriniuose-muzikiniuose projektuose, drauge su kitais garsiais Lietuvos menininkais atlikdama programas, skirtas Edvardui Griegui, Hectorui Berliozui, Česlovui Milošui ir kitoms legendinėms meno pasaulio asmenybėms.

S.Moniuszkos atminimui

Dabartinės Baltarusijos teritorijoje gimęs raitųjų Lietuvos šaulių kapitono Szeslawo Moniuszkos ir armėnų kilmės meistro Jano Madžarskio, kartu su Mykolu Radvila įkūrusio Lietuvos kilmingųjų ženklo – Slucko juostos fabriką, proanūkės sūnus Stanislawas tiek Lenkijoje, tiek Baltarusijoje laikomas nacionaliniu kompozitoriumi, sukūrusiu gausybę dainų, operečių, baletų ir operų. Abiejose šalyse jis vadinamas nacionalinės operos kūrėju ir vokalinės lyrikos klasiku.

Pirmąsias muzikos pamokas gavęs iš mamos, vėliau jis studijavo Varšuvoje, Minske, Berlyne ir Vilniuje, kuriame vedė ir gyveno daugiau nei dvidešimt metų. Vilniuje S.Moniuszka dirbo Šv.Jonų bažnyčios vargonininku ir užsiimė privačia muzikos mokytojo veikla. Tarp jo mokinių buvo vėliau Rusijoje išgarsėjęs kompozitorius Cezaris Kiuji. Vėliau S.Moniuszka persikėlė į Varšuvą – dirbo operos teatro dirigentu ir tapo Muzikos instituto profesoriumi.

Pirmasis S.Moniuszkos natų leidinys – "Trys dainos" Adomo Mickevičiaus žodžiais. Iš viso jis parašė apie 400 dainų, tapusių nacionalinės lenkų vokalinės muzikos atspirties tašku. Jaunystės metais kūręs vodevilius, muzikines komedijas, komiškas operas ir kūrinius orkestrui, vėliau kompozitorius susikoncentravo į operos žanrą. Jis sukūrė net penkiolika šio sceninio žanro kūrinių, o žinomiausia tapo jo pirmoji opera "Halka", kurios premjera (koncertinis atlikimas) įvyko Vilniuje.


Kas? Koncertas S.Moniuškos 200-osioms gimimo metinėms paminėti "Prieš saulę rožė jau nušvito...".

Kur? Gelgaudiškio dvare.

Kada? Birželio 30 d. 16 val.


Kas? Koncertas "Vasaros nakties sapnas".

Kur? Birštono kurhauze.

Kada? Birželio 29 d. 19 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių