- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien portale kauno.diena.lt lankėsi muzikos atlikėja Neringa Šiaudikytė. Dainininkė atsakė į portalo lankytojų klausimus apie savo pasirodymą lietuviškoje „Eurovizijos" atrankoje, vertino savo galimybes, papasakojo apie muzikinę karjerą.
- Kodėl, jūsų nuomone, Lietuvai vis nesiseka "Eurovizijoje"?
- Pirmiausia, vietą lemia balsavimo sistema. "Eurovizija" yra ir politinis konkursas, nes balsavimas jame yra paremtas ir politiniais, geografiniais principais. Tai, kad Lietuva sulaukia mažai kitų šalių dėmesio, rodo tų šalių požiūrį į mus, kaip į šalį ir kaip į tautą. Galbūt prie to prisideda ir mūsų emigrantų elgesys tose šalyse. Vis dėlto, jei išvežtume visomis prasmėmis stiprų pasirodymą, stiprų reginį, turėtume nemažai šansų. Mums didžiulis pasiekimas būtų ir patekimas į finalą, o konkreti vieta, jei tik, žinoma, netampi nugalėtoju, nieko nelemia.
- Man atrodo, kad jūs esate lietuviškos "Eurovizijos" favoritė. Kaip vertinate savo galimybes?
- Ačiū už tokį gražų įvertinimą. Manau, kad pačios dainos šansai yra nemaži, nes pernai "Eurovizijoje" dalyvavo lietuvių daina, kuri nebuvo lyrinė. Tad šiemet galėtų būti ir baladė, tokia kaip mano atliekama. Dar vienas palankus faktorius: Lietuva pirmą sykį turėtų ne lietuvių kompozitoriaus dainą, o užsieniečio. Ji sukurta švedų kompozitoriaus, todėl visai realu sulaukti ir šios šalies klausytojų palaikymo.
- Papasakokite plačiau apie savo kūrybinę komandą: kas parašė žodžius, muziką... Man atrodo, kad jie labai prisideda prie jūsų sėkmės "Eurovizijoje".
- Žodžius ir muziką kūrė švedai. Muziką kūrė du autoriai iš Švedijos: Tina Almqvist-Hilili ir Danielis Perssonas. Už gražius dainos žodžius esu dėkinga Tinai Almqvist-Hilili. Pagalbininkų komandos kaip ir neturiu. Prie mano pasirodymo dirba eurovizinės televizijos laidos komanda. Prodiuserio neturiu, tad kažkokios pagalbos iš šalies nesitikiu. Tiesa, iš švedų sulaukiau moralinio palaikymo. Jie mane pastebėjo jau pernai, todėl labai apsidžiaugė, kad pasirinkau jų dainą. "Eurovizija" atlikėjui ne visada yra gera reklama, pasirodymas joje gali atsiliepti ir neigiamai. Kadangi Lietuva yra suinteresuota į tarptautinę sceną išvežti geriausią dainą, televizijoje visiems dalyviams skiriama pakankamai dėmesio ir sudaromos visos sąlygos pasirodyti kuo geriau.
- Kokia jūsų atliekama daina jums labiausiai patinka ir kodėl?
- Iš mano dainų - eurovizinė. Ji yra lyrinė ir atskleidžia mano vokalinius sugebėjimus. Dauguma mano kitų dainų yra labiau skirtos klubams, tai - pop, šokių stiliaus, žanro dainos.
- Kuri Lietuvos muzikos atlikėja ir atlikėjas jums patinka?
- Iš lietuviškų dainų man labai imponuoja Gyčio Paškevičiaus "Šiam pasauly visko būna". Šis atlikėjas man ir patinka. Iš užsienietiškų nuo seno patinka baladžių karalienė Whitney Houston, Michaelas Jacksonas, kurio muzika nesensta, ir Beyonce. Pastaroji į savo popmuziką įkomponuoja džiazines improvizacijas. Tai padaro jos kūrinius ir atlikimą išskirtiniais.
- Ar esate pati sukūrusi bent vieną dainą?
- Iki šiol nesu sukūrusi dainos, nes nesu kūrėja, o atlikėja. Manau, kad gerai atlikti kitų kurtą dainą yra pakankamai atsakingas darbas.
- Ar yra kompozitorius, kurio dainą norėtumėte atlikti?
- Pirmiausia, tam, kad sulaukčiau tokio svajonių pasiūlymo, turėčiau pritraukti didelės muzikos kompanijos ir didelės auditorijos dėmesį. Kalbant apie lietuviškus kompozitorius, problema yra ta, kad neretai jie patys yra ir atlikėjai, todėl nelabai nori atiduoti savo geriausius kūrinius kitiems. Tad jų pasirinkimas mūsų šalyje tampa labai ribotas.
- Kaip manote, ar jūsų dainų klausys ateinančios kartos?
- Labai to norėčiau. Priskiriu save jauniems atlikėjams. O šiais laikais muzikinės mados yra tokios, kad publikai labiau rūpi smagiai praleisti laiką, ji labiau mėgsta klubines, šokių dainas, o ne klausant graudžių baladžių verkti į pagalvę. Be abejo, aš galvoju apie savo muzikos išliekamąją vertę, todėl mano būsimajame albume turėtų būti keletas brandesnių kūrinių, kuriuos galėtų dainuoti ir ateities kartos.
- Ar Lietuvoje galima pragyventi iš muzikos?
- Tikrai įmanoma. Ir net sutaupyti. Man pasisekė, kad nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta sėdėti sudėję rankas. Be muzikinės veiklos, aš dar prisidedu prie šeimos verslo. Esu šeimos įmonės projektų vadovė. Prekiaujame kokybiška prancūziška patalyne.
- Ar turite muzikinį išsilavinimą? Ar manote, kad jis svarbus norint būti dainininku?
- Esu baigusi A.Kačanausko muzikos mokyklą, estradinio dainavimo specialybę. Ateityje galvoju apie muzikines studijas užsienyje.
- Jei ne sėkmingas dalyvavimas su Kauno choru prieš keletą metų viename televizijos projekte, ar būtumėte ryžusis dainininkės karjerai?
- Kauno chore nebuvau pagrindinė solistė, ten niekas manęs nestūmė į pagrindines pozicijas. Tik savo atkaklaus darbo dėka man pavyko įveikti didelio projekto "Lietuvos balsas" atrankas, ten pakankamai gerai pasirodyti didžiulei auditorijai. Tai tapo mano solinės karjeros startu. Tiesa, vien pasirodymas nereiškia garantuotos karjeros. Kiek žinote iš projektų atėjusių atlikėjų, kurie iki šiol turi nuolatinių koncertų ir pasirodymų? Aš tokių žinau nedaug. Iš tiesu projektai yra tik ilgo kelio pradžia. Laukia dar labai daug darbo. Tik pastangų dėka, manau, man ir pavyko įtvirtinti savo vardą muzikinėje scenoje.
- Patarkite talentingai, bet savimi nepasitikinčiai merginai: nuo ko pradėti šturmuoti muzikos olimpą?
- Lengviausias būdas - dalyvauti muzikiniame televizijos projekte ir stengtis būti ten pastebėtai.
- Ar jau susimąstote apie šeimą ir vaikus, ar vis tik kol kas karjera yra svarbiau?
- Susimąstau, bet kol kas pirmenybę teikiu karjerai.
- Kiek per mėnesį išleidžiate kosmetikai, SPA procedūroms? Ar pasitikite Kauno specialistais?
- Kauniečiais pasitikiu, ypač grožio klinika, kurios pavadinimą esu ne sykį minėjusi savo interviu apie grožio procedūras. Esu iš moterų, kurios skaičiuoja, nesu pamišusi dėl procedūrų ir darausi tik tas, kurios tuo metu būtinos.
Visą pokalbį galite skaityti čia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...