- Akvilė Vitkauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
-
Privačių kolekcijų lobiai arba rytų grožybės, pakeitusios europiečių skonį
"Visais laikais žmogus nepaprastai stengėsi užfiksuoti gamtos kalbą. Niekas kitas taip gerai jos negali užfiksuoti kaip tekstilė, siuvinėjimas", – sako Rytų kultūra ir tekstilės dirbiniais daug metų besidominti Laura Bohne.
Privačių kolekcijų lobiai
Neseniai kaunietės verslininkės surengta paroda "Užjūrio gėlė privačiose kolekcijose" dvelkė Rytais. Pati idėja surengti beveik 20 eksponatų parodą L.Bohne kilo iš noro praplėsti žinias apie Lietuvoje, jos manymu, menkai apibrėžtas Rytų šalis. Eksponatai surinkti iš Lietuvos ir Prancūzijos.
"Sunku patikėti, bet šitos kolekcijos didžioji dalis atvažiavo į Lietuvą dar sovietmečiu, į Kauną iš Maskvos Didžiojo teatro. Tai buvo vienos balerinos gautos dovanos. Kai ką sukaupusi esu ir aš pati, o kai ką paskolino ir puiki bičiulė iš Prancūzijos", – apie iš privačių kolekcijų surinktą parodą pasakojo L.Bohne ir čia pat demonstravo permanentinio popieriaus, akvarelės ir rašalo kūrinius, pavirtusius į minimalistinius Japonijos kultūros atspindžius. Greta ant sienos – tekstilės darbai iš Korėjos: permanentinis popierius ir piešinys, aplink kurį, tarsi rėmas, apaustas žakardinis audinys.
Čia pat – iš Persijos atkeliavęs XX a. pradžios moteriškas tuoktuvių drabužis. "Šilkas labai plonas, metalo gijomis siuvinėtas, bet nė kiek neįplėštas", – senųjų meistrų darbą gyrė moteris. Paglostęs prabangų nuotakos apdarą žvilgsnis keliauja iš Prancūzijos dvaro atvežto lovos užtiesalo link: pagal užsakymą jis specialiai pagamintas 1880 m.
Siuviniai – pagal statusą
Rytų kultūroje svarbią vietą užėmė ir Osmanų imperija, kuriai L.Bohne ekspozicijoje atstovauja 1820 m. siuvinėta servetėlė. Kukli, tačiau sykiu ir prabangi, ji buvo tiesiama ant sidabrinių padėklų, kuriais imperatoriui buvo patiekiamas maistas. "Tai linas, siuvinėtas šilku ir sidabro gijomis. Pasaulyje Osmanų tekstilė yra žinoma būtent dėl dviejų dalykų: ploniausio šilko siuvinėjimo ir tauriųjų metalų siūlų", – pastebi moteris.
Žmogaus socialinis statusas atsispindėjo per siuvinius ant jo rankovių. Tada ir žirgai, kurie priklausė aristokratams, buvo ypatingai puošiami.
Parodoje pristatyti ir rytietiški keramikos dirbiniai su budistiniais ar mistiniais motyvais, pagal specialų užsakymą Kinijoje ant šilko siuvinėta vėduoklė su dramblio kaulo elementais, šilko siuviniais garsėjančios Junanio provincijos meistrų XX a. pradžioje pagaminti darbai. Pastarieji kurti "Xiang" siuvinėjimo technika, kai šilkas siuvinėjamas šilku. "Ir motyvai šios technikos skiriasi tuo, kad visada vaizduojami paukščiai, gėlės, drugeliai", – žiniomis dalijosi L.Bohne.
Ypatingi parodos eksponatai – siuvinėti uzbekų žirgų puošybos elementai. "Pradedant XVII a., žmogaus socialinis statusas atsispindėdavo per siuvinius ant jo rankovių. Tada ir žirgai, kurie priklausė aristokratams, buvo ypatingai puošiami", – pasakojo moteris.
Kelias į Europą
"Labai daug metų dirbu su autentiškais persiškais ir Kaukazo kilimais, todėl Rytų filosofija man artima. Norėdama kuo daugiau sužinoti, priartėjau prie tūkstančius metų skaičiuojančio tekstilės meno, – paklausta apie asmeninį santykį su tekstile sako L.Bohne. – Siuvinėjama nuo 5000 m. pr. Kr., iki to egzistavo kilimai – iš būtinybės, tik po to dėl estetikos."
Azijoje taikomosios dailės sritis – tekstilė – suklestėjo anksčiau, nei apie ją sužinojo graikai ir romėnai. "Graikai šio meno tradiciją perėmė iš persų, o asirai ir žydai ištobulino siuvinėjimą ir audimą, kurio išmoko iš Egipto tautos. Į Europą siuvinėjimas atkeliavo Romos imperijos laikais kartu su prabangiomis Centrinės Azijos medžiagomis – vyko prekyba ir mainai", – akiratį plečia pašnekovė.
Praeityje gausiai puošti tekstilės dirbiniai buvo valdžios ir turtų simbolis. "Ir šiandien Rytų tema yra neapibrėžta, ypač mūsų krašte, – sako Rytų menais besidominti moteris. – Europa pasikeitė didžiųjų atradimų laikotarpiu XVI–XVII a. Aristokratija pradėjo keliauti į tolimus kraštus ir tada iš itin fragmentuoto vaizdo, kuris buvo suvokiamas kaip faktų ir išgalvotų istorijų kombinacija, prasidėjo pokyčiai. Visi grįždavo su savomis istorijomis ir savais suvenyrais. Prisidėjo ir misionieriški ryšiai – misionieriai į Europą atvežė porcelianą, kurį atrado Anglijos aristokratija".
Įdomus faktas, kad tuo metu šioje šalyje labai pabrango sidabras ir auksas, o iš sidabro buvo gaminami indai maistui. Pažinusios porcelianą – nepaprastai gražų, o ir praktišką (jį labai lengva nuplauti, nereikia taip šveisti ir blizginti) XVIII a. viduryje tokios šalys kaip Prancūzija, Anglija, Pietų Vokietija (Bavarija) nepraleidžia progos pasidaryti iš jo komercinės naudos. "Iki šiandien Europoje yra išlikusių tuomečių senųjų porceliano manufaktūrų, pavyzdžiui, garsioji Limožo porceliano manufaktūra", – dėsto L.Bohne.
Išgryninta estetika
Tuo metu Europoje karaliavo ištaigingasis barokas – staiga atsiradę rytietiški labai išgrynintos estetikos elementai pradėjo keisti europietišką skonio supratimą – daugiau subtilumo, neperkrauto grožio, mene atkartojamos gamtos.
"Skaičiau gražų sakinį Metropoliteno muziejaus apžvalgoje apie jame esantį Rytų menų segmentą. Esą visais laikais žmogus nepaprastai stengėsi užfiksuoti gamtos kalbą, o ypatingiausias momentas – besiskleidžiančio žiedo akimirka. Pasirodo, kad niekas kitas, kaip tekstilė, siuvinėjimas, negali šito užfiksuoti. Tai buvo gamtos įamžinimo viršūnė", – dalijasi meniškos sielos moteris.
XVII a. Persijoje jau buvo įkurta šilko auginimo manufaktūra prie Kaspijos jūros. Per Turkiją, Osmanų imperiją, Bursos miestelį prie Egėjo jūros, šilkas keliavo į Europą. Pagrindiniai pirkėjai anuomet buvo italai ir beveik 70 proc. šio šilko iškeliavo į Europą. Kol europiečiai gamino audinius, iš to labai pelnėsi sultonai ir imperatoriai. Buvo kuriami ypatingi objektai, dovanos, kurios atitekdavo kitiems monarchams diplomatiniais keliais.
"Kai galvojame apie Japoniją, kuri atrasta XVI–XVIII a., pirmiausia mąstome apie samurajus, arbatos gėrimo ceremoniją, japoniškus sodus, kimono. Galvojame, kad ties kimono tekstilė ir baigiasi. Tačiau iš tikrųjų ji labai plati ir išties apibrėžia Japonijos kultūrą. Jie turi paveikslus, ant šilko akvareles ir rašalo technika tapytus ir kaligrafijos įrašais patobulintus. 14 tūkst. metų... Ilga istorija ir kiek daug mes dar nežinome", – pastebėjo L.Bohne.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Snieguolė“ – pasaka apie šiandienos problemas1
Snieguolės pasaka atitinka tipiškos pasakos modelį, propaguojantį tradicines vertybes. Snieguolė – moteris, kurios išgyvenimas priklauso nuo jos moteriškumo priėmimo, nulemto vyriškų vertybių, tokių kaip paklusnumas ar...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Kauno teatralų apdovanojimai „Fortūnos“ (vaizdo įrašas)1
Tarptautinės teatro dienos proga Kaunas tradiciškai sveikina ir apdovanoja profesionalius kūrėjus, aktorius, režisierius. ...
-
Kviečia į bavarišką savaitgalį Kaune: vokiškas maistas, tradicinė muzika ir „Oktoberfesto“ nuotaika15
Ar teko lankytis garsiajame Miuncheno alaus festivalyje „Oktoberfest“? O galbūt lietuviškajame „Oktoberfeste“? Pirmąjį balandžio savaitgalį turite progą tai padaryti: nors pats festivalis organizuojamas rudenį, balandžio ...
-
Lietuviškų šaknų turinti JAV džiazo žvaigždė Nicole Zuraitis surengs koncertą Pažaislio vienuolyno kieme1
Birželio 28 d. Pažaislio vienuolyno kieme skambės džiazas. Lietuvių kilmės JAV džiazo žvaigždė Nicole Zuraitis, trimitininkas bei vokalistas Vytautas Grubliauskas ir Tomo Botyriaus diriguojamas Kauno bigbendas Pažaislio muzikos festivalio publikai p...
-
Po sunkios ligos mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro operetės primadona D. Dirginčiūtė9
Likus porai savaičių iki 82 gimtadienio mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė, pirmadienį pranešė teatras. ...
-
„Pažaislio liepų alėjos vakarai“ skelbia sezono programą: suderinta įvairiems muzikiniams skoniams1
Nuo gegužės 29 d. iki rugsėjo 4 d. koncertų ciklas „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ kviečia skirti trečiadienius muzikai ir pristato 11-ojo sezono programą, kurioje netruks premjerų, sugrįžimų, naujų vardų ir užsienio svečių. &bd...