Išlikę atmintyje

Taikomuosius menus Kauno Stepo Žuko kolegijoje studijavęs, šiuo metu Kauno valstybiniame muzikiniame teatre dirbantis menininkas – aktyvus miesto meno lauko dalyvis. R.Alechnavičius dalyvauja gupiniuose dailės projektuose, yra surengęs penkias personalines parodas, jo darbų kone kasmet galima išvysti "Sfinkso" ir Geriausio metų kūrinio parodose.

Parodai "Seno miesto aidas" atrinkti darbai – vizualus menininko pasakojimas apie savąjį miestą. Kaunas R.Alechnavičiaus drobėse atgyja per vaikystės prisiminimus, praeities realijų atgaivinimą. Jaukūs vaizdai tarsi sustabdo kelių dešimtmečių senumo akimirkas: užmirštus kiemus, pusę šimtmečio menančius automobilius, miesto infrastruktūros objektus, kurių nebeliko.

Nors darbai minimalistinės stilistikos, juose nesunkiai galima atsekti užfiksuojamas skirtingas laikinosios sostinės vietas: Žaliakalnis, Šančiai, Geležinkelio stoties kvartalo fragmentai, siauros Senamiesčio gatvelės. Autorius įamžino tai, ko realybėje nebeliko, ką yra išsaugojusi atmintis ar galbūt išlikę tik senose šeimyninėse fotografijose. Tad istorinė, kultūrinė ir labai individuali subjektyvioji atmintis yra vienas iš R.Alechnavičiaus tapybos darbų skiriamųjų bruožų.

Nostalgija ir ironija

Beveik kiekviename autoriaus darbe yra nesiribojama tik kiemo fragmentu ar architektūriniu vaizdiniu. Neatsiejami kūrinių motyvai – žmogus, paukštis, katinas, šuo, tai yra gyvybė, suteikianti pasakojimui dinamikos ir ekspresijos, padedanti sukurti itin asmenišką istoriją, kuri tampa neatsiejama miesto dalimi.

Miestovaizdis tapytojo darbuose yra neatsiejama žmogaus pasaulio dedamoji, gamtovaizdis – žydintis medis, augalas, sniegas, dangus – natūraliai įsiterpia ir į paveikslo personažo bei miesto erdvės gyvenimus, juos suaktyvina, sušildo ir sugyvina. Taip į šį pasakojimą įtraukiamas ir žiūrovas, skatinama jo individualiosios atminties fragmentacija, atsiminimas, įspūdis ir emocija.

Autorius įamžino tai, ko realybėje nebeliko, ką yra išsaugojusi atmintis ar galbūt išlikę tik senose šeimyninėse fotografijose.

Atgiję praėjusio laiko ir miesto vaizdiniai yra itin individualūs, ekspresyvūs, kalbantys apie prabėgusį laikmetį. Tapybiniai R.Alechnavičiaus kuriami vaizdai paremti priešpriešomis, pastato sienos ar grindinio faktūros išryškinimu, koloristiniais kontrastais. Įvairių detalių ir fragmentų gausa, spalvinė įvairovė, betarpiškumas padeda parodos autoriui pateikti visiškai unikalų, išskirtinį Kauno paveikslą.

Tapytojas nevengia stilizacijos: jo personažai kartais karikatūrinami, šaržuojami, jų figūros, aprangos stilius yra minimalizuojamas, daugiausia dėmesio yra skiriama praeities detalei. Daugelis tapybos darbų objektų yra padengti istorijos sluoksniu: mena buvusius laikus su nostalgija ir švelnia ironija.

Miesto ir žmogaus istorija

Kiekvienas autoriaus sukurtas paveikslas pasakoja savo istoriją. Viename – pagyvenusi moteris su skarele neša bidonėlį, kokiame įprastai būdavo laikomas pienas. Kitame paveiksle berniukas rūko kūrendamas lapus, o greta jo tupi šuo. Tai personažai iš praeities su savo istorija, kuri kartais skaudi, o kartais romantiška, bet itin asmeniška.

Pokario laikus menantis autobusas ar karinio sunkvežimio fragmentas, vandens kolonėlė, kurių seniai nebeliko, daugiabučio laiptinė R.Alechnavičiaus darbuose įgauna animacinio filmuko, scenografijos stilistiką, tačiau ypatingas brūkšnelinis, laisvas, emocija paremtas piešinys tampa dailininko pasaulėjautos pagrindu. Kai nebėra svarbi linija, simetrija, o skrendantis pastatas įgauna jautriai linksmą dimensiją, tampa meninės improvizacijos dalimi, dekoratyviu ir prasminiu darbo kompozicijos akcentu, žiūrovą intriguojančia detale.

Besižvalgant po R.Alechnavičiaus tapybos darbus matome jį ir kaip Kauno istorijos bei praeities saugotoją, įprasminantį individualius savo vaikystės ir jaunystės potyrius, kartu tampančius ir miesto istorijos dalimi. Miesto, kokio dabar nebėra, kurio praeities reliktus išsaugo atmintis, subtiliai išryškėjanti menininko tapybiniuose pasakojimuose per improvizaciją ir betarpišką, savitą istorijos, sutiktų žmonių, gatvių, pastatų, kiemų matymą ir viziją. Tai dar vienas miesto vaizdinys, įprasminimas, kuris Kauno istorijos kontekste yra itin svarbus.