Rumšiškėse žiemą iš kiemo varė su tradicinėmis ristynėmis

Šeštadienį nuo pat ryto į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse rinkosi raganos, velniai, lašininiai, kanapiniai, žydai, čigonai, kitokie persirengėliai ir eiliniai mirtingieji. Tiesa, pasipuošusiųjų tradicinėmis Užgavėnių kaukėmis šiemet čia mažiau nei anksčiau, kaip ir šventės dalyvių.

Jei anksčiau prieš oficialiąją šventės pradžią – 12 val. – autostradoje nuo Kauno pusės susidarydavo automobilių spūstis, tai šiemet tokiu laiku pasiekti muziejų buvo galima be spūsčių.

Išskirtinis šiemetinių Užgavėnių akcentas – ristynių turnyras. „Programą papildėme tradicinėmis lietuviškomis ristynėmis, neseniai įtrauktomis į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Čia pasirodo geriausi Lietuvos ristynininkai“, – šią programos dalį pristatė muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkas Valentas Pilionis.

Ristynių turnyrą su dvikovės rungtimi ir lazdos trauktynėmis nemažas Užgavėnių dalyvių būrys stebėjo prie Malūno. Žiūrovai aktyviai reagavo į tai, kas dėjosi aptvertoje aikštelėje su pabertu šienu. „Spirk jam, aš jį pažįstu“, – šaukė kažkas, dviems vyrams kibus vienas kitam į atlapus ir pradėjus raičiotis ant šieno. „Duok jam, duok“, – rėkė kitas ristynių sirgalius. „Čia duot „nemožna“, – paaiškino renginį vedęs Algirdu iš Kaltanėnų prisistatęs ilgabarzdis.

Daug dėmesio sulaukė persikūnijimo kambarys, kuriame, kaip skelbta, buvo galima pasimatuoti tradicinio Užgavėnių personažo kūną. „Atliekame vyriškumą stiprinančias procedūras, poras surišame amžinos meilės ryšiais. Būtina sąlyga – lyties keitimo procedūra, pagal žymiausių Užgavėnių daktarų receptą atliekama čia pat ir neskausmingai“, – skelbė užrašas ant trobos, kurioje dvi „daktarės“ čia užsukusį vyrą perrengė ožiu, moteriai „pagražino“ veidą, jį pridengdamos pintine su obuoliais vietoje akių ir morka vietoje nosies, vaikiną perrengė nuotaka su mergautiniu vaiku, o jo merginą – jaunikiu.

Atvykusieji į žiemos išvarymo šventę be kaukės, ją pasigaminti galėjo čia veikusiose dirbtuvėse. Užgavėnių šurmulį Rumšiškėse kūrė aštuoniolika folklorinių ansamblių iš visos Lietuvos. Muziejaus teritorijoje vyko ir orientacinės varžybos po etnografinę Lietuvą, o Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pristatė naudojamą ginkluotę ir ekipuotę, kvietė išbandyti jėgas ir vikrumą.

Lemiamam mūšiui prie Morės ruošėsi lašininiai ir kanapiniai. Po jų kovos tamsos ir blogio simbolis – didžiulė Morė – supleškėjo ant laužo.