Nacionaliniame Kauno dramos teatre eksponuojama dar viena galerijos "Aukso pjūvis" surengta paroda – šįkart dėmesio sulaukė dailininko Stasio Sčesnulevičiaus kūriniai.

S.Sčesnulevičius (1905–1979) – naujai atrastas vardas XX a. vidurio lietuviškosios dailės kontekste. Per gyvenimą autorius sukūrė gerokai per tūkstantį tapybos darbų, tačiau iki šiol visuomenei žinomas kaip Kauno technologijos universiteto docentas ir technikos mokslų daktaras.

Kaip oficialiai kuriantis dailininkas, autorius niekur nefigūravo, nes po studijų universitete, pradėtų mokslų Kauno meno mokykloje, nebaigė – prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Nepaisant to, S.Sčesnulevičiaus tapybos kalba įtaigi, atskleidžianti vidinį žmogaus pasaulį.

Vientisas spalvos ir formos charakteris atpažįstamas tiek dailininko portretuose, tiek figūrinėse kompozicijose, tiek peizažuose. Absoliuti dauguma autoriaus darbų yra plenerinė-molbertinė tapyba.

S.Sčesnulevičiaus sukurti peizažai įtaigūs, intriguojantys, nors dailininkui būdinga keliskart tapyti tą patį gamtos objektą ar vietovę – kaip, pavyzdžiui, Suvingio ežerą. Autorius aprėpia skirtingas šio žanro tematikas, pradedant plačiomis panoramomis ir baigiant urbanistiniais ir marinistiniais vaizdais. Pastaruosiuose subtiliai juntamas XIX a. rusų tapybos mokyklai būdingas charakteris, ypač Isaako Levitano (1860–1900) peizažams artimas jausminis pasaulis.

S.Sčesnulevičius gimė 1905 m. ir iki trylikos metų gyveno Voroneže, Rusijoje, kadangi dailininko tėvas Kazimieras caro administracijos buvo paskirtas dirbti Valstybiniame žemės ūkio banke. Slaviško mentaliteto dvelksmas dailininką pasiekė ir iš mamos, bajoriškos kilmės lenkaitės Elenos Kaminskaitės-Kamińskos, kuri skyrė ypatingą dėmesį vaikų kultūriniam pažinimui. Dailininko kūryboje šis gilus ir dvasingas ne išmoktos, bet išgyventos slaviškos kultūros charakteris išreikštas formos ir spalvos derme.

Figūrines kompozicijas, kaip ir peizažus, autorius tapo jautriai ir įtaigiai. Dažniausias tapybos objektas šiuose darbuose yra kaimo žmogus – asmenybė, tylinti, tačiau dvasingai mąstanti apie kasdienybę ir jos trapumą. Autorius žmones vaizduoja iš nugaros, palenkusius galvas, dengiančius veidus, pasvirusiais siluetais.

S.Sčesnulevičiaus kūrybinis palikimas neabejotinai įdomus ir vertingas. Autoriaus kūryba įtaigi, pasižyminti savitu ir vientisu tapybos charakteriu, fovizmui ir ekspresionizmui artimu koloritu ir formų jutimu. Dailininko darbai harmoningai papildo XX a. vidurio lietuviškosios dailės kontekstą, todėl verti būti matomi ir analizuojami tiek meno mėgėjų, tiek menotyrininkų.

Kas? Paroda "Dailininkas Stasys Sčesnulevičius: šešėlyje likusi kūryba".
Kur? Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Kada? Veikia iki gegužės 1 d.