- Tapytoja Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
-
Tapybos paroda „Kontr-argumentas“
Jeigu pasaulis būtų perkeltas ant milžiniškos drobės, kur dėtųsi po jį lakstantys maži žmogeliukai? Tikriausiai dalis jų gausios populiacijos bandytų apsigyventi drobėje, tačiau ar jie čia išgyventų? Viskas priklauso nuo tapytojo užmanymo, nes kiekvienas jo argumentas taptų lemties ženklu. O jei prie šios drobės susitiktų du tapytojai ar visas jų būrys ir jų nuomonės išsiskirtų? Drobėje įsivyrautų chaosas ir baimė – kiltų pasipriešinimas, prasidėtų kova. Gal kažkas nugalėtų.
"Menininkai murkdosi tame pačiame dažų dumble, tačiau kiekvienas jų tą dumblą supranta skirtingai. Per tokį murkdymąsi jie atlieka veiksmą (tapo), o kartu – ir individualų tapsmą (tampa)", – sakoma jaunųjų tapytojų parodos "Kontr-argumentas", vykstančios "Meno parko" galerijoje, anotacijoje.
"Tapyba yra tokia kalba, kuria galima manipuliuoti – metaforizuoti prasmes: kalbėti ženklais, simboliais ir pan.(...)", – apibūdina vienas iš parodos kuratorių Kazimieras Brazdžiūnas. Vadinasi, naujam pasauliui at(si)rasti ypatingų išorinių sąlygų nereikia. Tačiau vidinėje pasaulio sąrangoje turi įvykti lūžių, nuosmukių, audrų, kad iš to, kas lieka po – būtų suformuotas (naujojo pasaulio) pagrindas.
Apie pasaulius bei jo formas ir kalbame su "Kontr-argumento" kuratoriais tapytojais Vita Opolskyte (V.O.) ir K.Brazdžiūnu (K.B.).
– Ar tapybą, ne tik kaip saviraiškos, tačiau ir kaip komunikavimo priemonę, patys atradote jau seniai?
K.B.: Gimiau tapytojų šeimoje, nuo mažų dienų teko rankoje laikyti teptuką ir taškytis dažais, lankyti parodas. Brandesnė tapybos kalba prasidėjo tik studijuojant akademijoje (Vilniaus dailės akademija – aut. past.).
V.O.: Kiekvienas ieškome būdo, kaip save išreikšti. Kadangi nuo mažens nebuvau supama meniškos aplinkos, sau tinkamą išraiškos būdą teko atrasti pačiai. Paieškų buvo nemažai, tačiau ilgainiui pasirinkau dažus. Natūraliai tai ir tapo tam tikra komunikavimo priemone, kuria galėjau kalbėti rūpimais klausimais.
– Apie ką kalbate?
K.B.: Dažniausiai kalbu apie tai, kas man svarbu. Įvardyti konkrečias temas nematau reikalo. Juk kalbėtis iš tiesų galima apie viską.
V.O.: Kalbu apie save. Pirmasis pokalbio žodis prasideda nuo manęs – kas man rūpi, tas ir įkvepia, o ilgainiui pašnekesys išsivysto platesnėmis, visus paliečiančiomis temomis.
– Ką (nu)tylite?
K.B.: Nutyliu lygiai tiek pat, kiek ir pasakau. Tapyba yra tokia kalba, kuria galima manipuliuoti – metaforizuoti prasmes: kalbėti ženklais, simboliais ir pan., tačiau niekada nepasakyti to, ką iš tikrųjų galvoji. Tai lyg dienoraštis. Apsimeti, kad lauki, kol kažkas ateis ir iššifruos.
V.O.: O man ima atrodyti, kad tapyba – kažkokios slėpynės, nes žodžius, kuriuos sakau, bandau visais būdais paslėpti, užkamšyti... Tarsi vedžioju žiūrovą už nosies, ironiškai nutylėdama tai, ką noriu pasakyti.
– Kur link krypsta diskusija parodoje "Kontr-argumentas", išsivysčiusi tarp jaunųjų kūrėjų?
K.B.: Pagrindinė diskusijos tema yra tapyba.
V.O.: Kaip ir sako Kazimieras, parodoje kalbamės apie pačią tapybą. Diskusijos idėja buvo suburti skirtingus autorius ir jų kūrinius, ir per kiekvieno jų panašumus ar skirtybes atrasti visus siejanti bendrą vardiklį – tapybą.
K.B.: Šios diskusijos kryptis yra tokia pat neaiški ir dinamiška, kaip ir teptuko mostais atliekami potėpiai. Manau, kad visi eina į kompromisą ir teigia, kad tapybos, tokios kaip medijos ir kalbos reikia. Nesutariama galbūt tik dėl pačios išraiškos. Bet tai jau kita tema.
V.O.: Siekiame, kad tai nebūtų vienadienis reiškinys, tikimės šį užmegztą pokalbį tęsti toliau, kitose parodų salėse, tarp kitų kūrinių, galbūt netgi autorių.
– Ekspozicijoje pristatoma septyniolika taptojų. Gana daug kalbančiųjų. Kaip juos visus išgirsti?
V.O.: Manau, visus juos išgirsti nėra labai sudėtinga, svarbu neturėti išankstinės nuomonės ir leistis būti vedžiojamam ekspozicijos, kuria buvo siekiama sukurti pokalbio, vykstančio tarp autorių, iliuziją.
K.B.: Kiekvieno kūrėjo problemos, temos, naratyvai ir motyvai daugiau ar mažiau yra panašūs. Norint išmokti skaityti paveikslą, reikia tiesiog įdėmiai žiūrėti ir pradėti klausytis spalvų santykio, kompozicijos, bandyti ieškoti universalių ženklų ar simbolių. Taip pat svarbu ir pasirinktas kūrinio atlikimo būdas – vieni rėkia, kiti tyli.
– Žiūrovas šioje diskusijoje apie tapybą yra stebėtojas, klausytojas ar dalyvis?
K.B.: Žiūrovo aš nepažįstu – jis namie galbūt labai daug šnekasi su siena. O jeigu rimtai – žiūrovas šioje parodoje yra liudininkas.
V.O.: Manau, kad tai kiekvieno pasirinkimas. Tačiau asmeniškai norėčiau, kad šioje mūsų pradėtoje diskusijoje jis atliktų visus šiuos tris vaidmenis.
– Kokiais kriterijais remiantis buvo atrinkti parodoje dalyvaujantys menininkai?
K.B.: Kadangi kuruojame parodą pirmą kartą, kriterijų skalės nebuvo. Aš norėjau, kad dalyvių būtų lygus skaičius: mergų ir bernų vienodai, gražių ir šlykščių paveikslų – taip pat. Galiausiai pastebėjau, kad kiekvienas tapytojas turi savitą šnekėjimo būdą. Dėl to parodoje yra svarbus ir tapybinis kontrastas: šilta – šalta.
V.O.: Pradžioje dalyvių sąrašas buvo įvairesnis, platesnis. Dėliojome ekspoziciją pagal tai, su kuo norėtume daryti parodą. Ilgainiui viskas pradėjo atrodyti rimčiau: įvertinome ekspozicijos plotą, taip pat keliaudami iš vienos tapytojo studijos į kitą, susipažinome su kiekvieno darbais ir pažiūromis. Tapo aišku, kad be atrankos neapsieisime.
K.B.: Atmetėme tuos, kurie šiam etapui, mūsų nuomone, dar nepasirengę. Norėdami svarių (kontr)argumentų, kvietėme menininkus, turinčius jau kiek išvystytą, artikuliuotą kalbą apie tai, ką ir kodėl jie daro irsusiformavusį tapybinį stilių ar manierą.
Vardai ir darbai
Parodoje dalyvaujantys menininkai: Kazimieras Brazdžiūnas, Vita Opolskytė, Algimantas Černiauskas, Auksė Miliukaitė, Eglė Knyzė, Eglė Norkutė, Kristijonas Žungaila, Rosanda Sorakaitė, Tadas Tručiliauskas, Gabrielė Šermukšnytė, Povilas Ramanauskas, Rūta Vadlugaitė, Petras Lincevičius, Mantas Daujotas, Monika Plentauskaitė, Raminta Blaževičiūtė, Rokas Jakubauskas.
Parodos kuratoriai: Vita Opolskytė, Kazimieras Brazdžiūnas.
Kas? Tapybos paroda "Kontr-argumentas".
Kur? Galerijoje "Meno parkas".
Kada? Veikia iki vasario 9 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga2
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka17
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi5
Kelionių patirtys ir atradimai virsta įkvėpimu kurti ir dalytis, todėl menininkės Eglės Šimkutės studijos durys atviros kitiems menininkams, o Filosofo akmens krautuvėlės lentynos – jų darbams. ...