- Lauryna Miškinytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Unikalus seserų Marijos ir Ievos Dūdaičių soprano ir fortepijono duetas, solidų kūrybinį kapitalą susikrovęs tarptautiniuose konkursuose, prestižiniuose festivaliuose ir koncertų salėse, į gimtinę sugrįžo po ilgų studijų metų Vokietijoje, Nyderlanduose ir Italijoje. Grįžo ne tuščiomis, o su dešimt metų brandinta ir į kompaktinę plokštelę įrašyta programa „Inseparable“.
Siejo bendrystė
Tarp daugybės patrauklių muzikos aspektų yra jos universalumas perteikiant labai skirtingus jausmus ir dvasios būsenas: nuo gilaus liūdesio iki didelio džiaugsmo, nuo ramios idilės iki dramatiško postūmio. Tai atskleidžia ir seserų Dūdaičių kompaktinė plokštelė, pavadinta iškalbingai – "Neišskiriamos".
Seserys kilusios iš Kauno. Meniškų sielų tėvai išmokė dukteris suprasti, gerbti ir tausoti kultūrą, kūrybą. Vaikystėje būsimų muzikių pasaulėlį sudarė pasakų knygos, senelio mokomi eilėraščiai, mylinčios močiutės priežiūra ir mamos, muzikos pedagogės ir choro dirigentės, pianino juodų ir baltų klavišų žaismas.
Mergaitės buvo neišskiriamos, jas siejo visiška bendrystė. Namai, kuriuose nuolat skambėjo muzika, o nuoširdūs pokalbiai trukdavo iki išnaktų, tėvų šeima Marijai ir Ievai buvo ir tebėra gyvenimo ir kūrybos pamatas. Mama nuo mažų dienų dukteris mokė viena kita rūpintis, atiduoti sesei netgi vienintelę lysvėje rastą braškę. Tėvų namuose jos išmoko savarankiškumo, disciplinos, darbštumo, tolerantiškumo ir optimizmo.
Bendras muzikinis pašaukimas seseris Dūdaites sujungė dar kitaip, tai, pasak vyresniosios Ievos, žodžiais nenusakoma. Marija seserį vadina geriausia drauge ir didžiausia įkvėpėja.
Pirmoji mokytis muzikos mokykloje panoro Ieva. Jai tada buvo šešeri. Mergaitei buvo patarta rinktis fortepijoną. Vėliau muzikos mokyklos duris pravėrė ir Marija – iš pradžių devynerius metus mokėsi griežti smuiku, vėliau pasirinko klasikinį dainavimą.
Platus horizontas
Abi seserys tvirtina, kad muzika – jų pašaukimas: „Ji pasirinko mus, o mes pasirinkome ją.“
Būdama septyniolikos, Ieva pradėjo mokslus tarptautinio bakalaureato koledže Triesto mieste, Italijoje. Vėliau baigė dvejas bakalauro ir dvejas magistro studijas Nyderlanduose – be fortepijono studijų, mokėsi Europos ekonomikos, politikos ir menų administravimo. Vokietijoje, prestižinėje Karlsrūhės konservatorijoje, I.Dūdaitė baigė modernios muzikos magistrantūros studijų programą – unikalią kiekvienam pianistui.
Savo pirmąjį albumą „Tiersen Meets Chopin“, išleistą 2019 m. Vokietijoje, pianistė skyrė dviem labai skirtingiems kompozitoriams: mūsų laikų kūrėjui prancūzui Yannui Tiersenui, puikiai pažįstamam iš filmo „Amelija iš Monmartro“ garso takelio, ir lenkų bei prancūzų kilmės XIX a. romantikui Frydericui Chopinui. Šie kūrėjai gyveno skirtingu metu, bet juos sieja ne tik Paryžius: savo kūryba abu pralenkė savo laikmetį.
2020 m. Ieva Dūdaitė su šiuo albumu dviejose kategorijose – jaunojo atlikėjo ir solo įrašo – buvo nominuota naujai Vokietijoje klasikinės muzikos prestižinei premijai „Opus classic“, atsidūrė tarp 450 geriausių Vokietijos 2020-ųjų instrumentininkų, dainininkų, dirigentų, kompozitorių.
Atkaklumas nugalėjo
Jaunėlė Marija dar bakalauro studijų metu Lietuvoje sugalvojo išvažiuoti pagal „Erasmus“ programą į Italiją, nors nemokėjo kalbos. Po mėnesio ji jau kalbėjo itališkai. Vėliau pasiryžo studijuoti Vokietijoje – ir vėl nemokėdama tos šalies kalbos. Vokietijoje iš stojančiųjų į magistrantūrą reikalauta aukšto kalbos lygio, per egzaminą ir pokalbis, ir perklausa vyko vokiškai. Tad išmokti vokiečių kalbą, pasiruošti stojamiesiems M.Dūdaitė turėjo tris mėnesius. Mergina sako žinojusi, kad neturi kito pasirinkimo, nes noras išvažiuoti mokytis ir įgyti neįkainojamos patirties buvo toks didelis, tad vien tik vokiečių kalbos ji mokėsi po 14 valandų per dieną.
Būdama jauniausia šeimoje, Marija matė, kaip atkakliai dirbo tiek seneliai, tiek tėvai, tuo labiau ir vyresnioji sesuo Ieva, kuri skynėsi jau savo kelią į muzikos pasaulį, todėl merginai atrodė labai natūralu ir suprantama, kad kai nori kažką pasiekti, būtina stengtis. Ypač kai jauti didelį stiprų vidinį pašaukimą – dainuoti scenoje. Po studijų soprano balsą turinti M.Dūdaitė liko Karlsrūhėje – įsidarbino šio miesto Scenos meno teatre, kurio scenoje patyrė pirmąsias jaudinančias repeticijas ir premjerą.
Turas su nauja plokštele
Gimtinės ilgesys parvedė seseris muzikes namo. Po vienuolikos svetur praleistų metų I.Dūdaitė grįžo gyventi į Lietuvą. 2020 m. kovą, per pirmąjį karantiną, ištekėjusi pianistė su vyru apsistojo Vilniuje, augina dukrelę Mariją. Muzikė turi savo klasę sostinėje, sukūrė unikalų projektą – pianino pradžiamokslį. Tai septynių 25–30 min. pamokų vaizdo įrašai.
Vyresnėlei iš paskos parsekė ir Marija. Talentingos, darbščios muzikės netrukus vėl susijungė į duetą – taip daug koncertavo ir anksčiau. Didžiausiose koncertų salėse laukiamas žavingas seserų duetas, susikrovęs solidų kūrybinį kapitalą tarptautiniuose konkursuose, prestižiniuose festivaliuose, kiekvieną kūrinį priverčia sužibėti visu grožiu. Kad ir kas skambėtų – Franko Sinatros „My Funny Valentine“ ar George'o Gerschwino “Summertime“, tai dovana ausims, akims ir širdžiai.
Seserų kompaktinę plokštelę „Neišskiriamos“ šiemet kovą išleido prestižinė Vokietijos įrašų kompanija „Ars Produktion“.
Į pasaulinį plokštelės pristatymo turą seserys leidosi kovo 9-ąją. Koncertinės kelionės geografija driekiasi per visą Europą: Hanoverį, Liuksemburgą, Štutgartą, Lisaboną, Vilnių, Kauną ir kt.
Albumo pristatymo turo metu seserys kviečia nusiteikti intriguojančiam įvykių scenarijui, netikėtiems siužeto vingiams, scenografiniams niuansams, vienai už kitą gražesnėms melodijoms ir begalei nuoširdumo, šilumos, džiazo siautulio, primadoniško rafinuotumo, staigmenų, improvizacijos, jaukumo, ramybės ir valiūkiškumo.
Klausytojų dėmesiui – pianistės I.Dūdaitės kūryba, seserų apsikeitimas vaidmenimis (sopranas akompanuoja, o pianistė – dainuoja), keturiomis rankomis atliekamos kompozicijos fortepijonui. Repertuare – seserų aranžuotos arijos, lietuvių kompozitoriaus vilniečio Jurgio Kubiliaus specialiai I.Dūdaitei sukurta ir dedikuota fortepijono sonata ir dar daug kitų muzikos perliukų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pajūrio dvelksmas daugiabučių kieme
Šį savaitgalį dar galima pamatyti Petrašiūnuose eksponuojamą parodą „Širdis“. Tai tarptautinio projekto „Kultūra į kiemus“ dalis. Šįsyk menininkai nudžiugino vienos iš didžiausių Kauno seni...
-
Laipiojant po Kauno kalvas: ant Pelėdų kalno – performansas „Mano kelionė“1
Kauno miesto muziejaus ir MO muziejaus parodos "Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus" erdvėje ant Pelėdų kalno lankytojus pasitinka Alekso Andriuškevičiaus 1992 m. sukurtas performansas „Mano kelionė“. Jis visu kūnu i&scaron...
-
Įkvėpimo šaltiniu tapo sodyba: trapus stiklas saugo amžiną gamtos ir žmogaus ryšį2
Prasidėjus pandemijai įprasta realybė stipriai pasikeitė. Taip, kaip buvome įpratę leisti laiką, atsipalaiduoti iki jos – galimybių nebebuvo. Sudėtinga situacija skatino ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti vidinę pusiausvyrą, jaus...
-
Kauno kultūros mugė kviečia atrasti įvairius kultūros skonius2
Rugsėjo 3–4 dienomis Kaune, Vienybės aikštėje, antrus metus vykstanti mugė ir vėl suburs kultūros organizacijas ir iniciatyvas. Šiemet Kauno miesto ir rajono gyventojų bei svečių lauks daugiau nei 30 kultūros operatorių, kurie kv...
-
„Baltijos kino dienos“ kviečia susipažinti su naujuoju Latvijos ir Estijos kinu
Rugpjūčio 23–24 dienomis Vilniuje bei Kaune žiūrovų didžiuosiuose ekranuose lauks jau šeštąjį kartą vykstančios „Baltijos kino dienos“. Lietuvos kino centro organizuojamas renginys šiemet kvies susipažinti su l...
-
A. Grižas: gentys – vyrų įkvėpimas ir užnugaris8
Psichologas Antanas Grižas turi geros dienos receptą. Jį sudaro sportas, meditacija, pasirūpinimas savimi, gamta, judėjimas, bendravimas. „Dar aš gerai jaučiuosi per dieną padaręs tai, kas mane gąsdino, bet buvo man svarbu“, –...
-
J. Kelpšas: esu slemo fanatikas1
„Baika, kai nesisek. / Baika, jeigu būni viens. / Baika, jei esi namisėda. / Baika, jei surūga piens“, – eilėraštyje „Baika“ rašo Jovaras Kelpšas, Kauno menininkų namų slemo ir literatūrinių renginių ...
-
Kompozitorė Z. Bružaitė: viskas man Kaune gražu, istoriška ir prasminga2
Nuo gegužės vidurio Kauno centriniame pašte veikiančią parodą „1972-ieji. Pramušti sieną“ ekspertai laiko būtinąja Europos kultūros sostinės programos stotele. „Tai galimybė vienoje vietoje pamatyti pilkojo amžiaus p...
-
Išrinktos kitų metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės
Mažosiomis kitų metų Lietuvos kultūros sostinėmis tapo Kauno rajone esanti Kulautuva, Biržų rajone esanti Pačeriaukštė, Marcinkonys Varėnos rajone, Baraginė Marijampolės savivaldybėje ir Plungės rajone esantys Plateliai. ...
-
Kauno rajono muziejus kviečia į respublikinį folkloro festivalį1
Rugpjūčio 14–15 d. Kauno rajono muziejus kartu su programa „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuoja pirmąjį respublikinį folkloro festivalį „Obelynės Žolinė 2022“, skirtą Sūduvos ir ...