Šeštadienį vyks Kauno tvirtovės parko atidarymas: stebins meninės instaliacijos

  • Teksto dydis:

Jau šį šeštadienį Kauno tvirtovės I-ajame forte vyks Kauno tvirtovės parko sezono atidarymas. Kiekvieną pavasarį Kauno fortai atveriami lankymui, kuomet iš fortų požemių peržiemoję išskrenda šikšnosparniai. Šių metų atidarymas vyks Kauno tvirtovės I-ajame forte, kuriame lankytojai galės išvysti Kauno (Žvėries) tvirtovės menines instaliacijas.

Jau praėjo 140 metų nuo Kauno fortų statybos pradžios – anuomet tai buvo viena didžiausių ir moderniausių tvirtovių Rusijos imperijoje.  Fortų požemiai ilgiu nenusileidžia Laisvės alėjai, o sienos – Savanorių prospektui. Anuomet visas miestas buvo apjuostas ne tik fortais, įtvirtintais pylimais, tačiau ir spygliuota viela.

„Per nelegalių migrantų antplūdį prisiminėme, jog kadaise Kaune buvo didžiulis spygliuotos vielos fabrikas, gaminęs tūkstančius tonų vielos, kuria buvo apraizgytos Kauno apylinkės. Kaip anuomet sakydavo – iš miesto ir į miestą joks gyvas sutvėrimas negalėjo patekti. Ir štai dar kita aliuzija atsitiko pandemijos metu – prieš kelerius metus negalėjom įsivaizduoti, jog tai pasikartos ir Kaunas vėl bus izoliuotas, o gatvės užblokuotos“ – teigia VŠĮ Kauno tvirtovės parkas direktorius Egidijus Bagdonas.

Net ir karo Ukrainoje kontekste, tvirtovė ir fortai arba miestas-tvirtovė išlieka labai aktualūs. Tik jau nebe tokie, kokie buvo XIX-ame amžiuje. Šiandien fortas – tai sugebėjimas apsiginti, tai pilietinis pasipriešinimas, civilinė sauga.

Pats fortiškiausas kaunietis būtų tas, kuris gerai pažįstą savo miestą-tvirtovę. Šį sezoną organizatorių tikslas – pažadinti miesto ir rajono gyventojų smalsumą, tyrinėti, atrasti naujas ir įdomias vietas mieste, fortų požemius, takus upių slėniuose. 

Dar prieš kelerius metus pradėję organizuoti renginius fortuose organizatoriai teigia pastebėję nuostabą, kuomet šalia forto gyvenę žmonės pirmą kartą apsilanko jame ir stebisi – o kodėl anksčiau čia niekas nevyko? Juk tokios įdomios, paslaptingos vietos.

A. Aleksandravičiaus, I. Sauliaus nuotr.

Dar tuomet, kada lietuviškas raštas buvo uždraustas, ir spausdintą žodį į Lietuvą nešė knygnešiai, lietuviška spauda klausė: „Kam maskoliai pavertė Kauną į drūtvietę? Jau kiek metų praėjo, kaip maskoliai triūsia apie Kauno apšarvojimą. Išpylė galybes pinigų, nuluptų nuo nuvargusio svieto.“

Ne paslaptis, kad daugelį metų kauniečiai į fortus žiūrėjo kaip į svetimus rusiškos galybės likučius, kurie simbolizuoja priespaudą ir okupaciją. Net ir sovietmečiu daugeliu fortų naudojosi sovietinė kariuomenė – buvo dislokuoti priešlėktuvinės gynybos daliniai, patalpos buvo naudojamos ir amunicijai, kurui laikyti, taip pat sandėliuoti daržoves.

„Suomenilinnos tvirtovė Suomijoje – tai tvirtovė, kurią statė švedai, vėliau šeimininkavo rusai. Suomijai atgavus nepriklausomybę buvo paskelbta, kad ši tvirtovė – nacionalinė pilis, Suomijos tvirtovė“, – teigė E. Bagdonas.

Kauno tvirtovė – Laisvės tvirtovė. Iš Pirmo pasaulinio karo griuvėsių čia kūrėsi atkurtos Lietuvos laikinoji sostinė. Iš lietuviško molio nulipdyta tvirtovė, kuriai reikia tik šilumos, kad šalti ir drėgni požemiai virstų bendruomenės susitikimo, aktyvaus laisvalaikio ir šiuolaikinės kultūros erdvėmis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Instaliacija

Instaliacija portretas
Tik prie ko tas " Kauno žvėris", kas sugalvojo tokią nesąmonę, kiekvienas kliedesys vis a la instaliacija...

Babunė

Babunė portretas
Mano senelis napalionmečiu pasistatė molinį namą, stogą uždengė meldais ir jis stovi iki šioliai.

Tai gi sakau - Bukiausias !

Tai gi sakau - Bukiausias !  portretas
Ne rašiau, kada buvo išrastas o rašiau, kada pradėjo naudoti statybose. O kad naudojo armatūros konstrukcija kartu su BETONU ir asilui aišku. Nevajdink profesoriaus Durneli, Tu !
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių