Rugsėjo 24 d. 19 val. Kauno sporto halėje įvyksianti premjera atvers unikalią istoriją apie Antano Gustaičio ir mūsų visų troškimą atsiplėšti nuo žemės. Šį sezoną „Lietuva“ tęs savo misiją – į profesionalią sceną perkels gyvą šalies istoriją ir toliau kvies vienytis, taip primindama, kad turime kuo didžiuotis. Būsimą repertuarą papildys ne tik nauji istoriniai-muzikiniai sumanymai, bet ir žiūrovų pamiltos programos.
Sezoną pradedančio „Dangaus konstruktoriaus“ sumanytojų vizijoje – vaizdo, technologijų ir muzikos sintezė, kviečianti pažinti aviacijos ištakas ir pažvelgti į kuriantį žmogų. „Tai nėra istorija vien apie A. Gustaitį – veikiau apie kiekvieno žmogaus prigimtį atrasti nepažįstamą ir peržengti tai, kas žmogiška. Skrydį suvokiame ir kaip fizinę būseną, ir kaip metaforą, kurią žmogus apmąsto jau tūkstančius metų“, – pasakojo videografinio koncerto kūrėjai.
Originalaus formato renginiui susibūrė patyrusi scenos kūrėjų komanda: režisierius Dalius Abaris, kompozitorius Kipras Mašanauskas, scenarijaus autorius Mindaugas Nastaravičius, muzikos aranžuotojas Jievaras Jasinskis ir kiti. Koncerte dalyvaus gausus būrys atlikėjų – valstybinio ansamblio „Lietuva“ choro ir šokio grupės atlikėjai, kviestiniai instrumentalistai, scenoje gyvai gros du orkestrai – „Lietuvos“ nacionalinių instrumentų orkestras, vadovaujamas vyr. dirigento Egidijaus Kavecko ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus.
ANBO kelionė, kuri nesibaigia
„Iš nuolat pasikartojančios skrydžio trajektorijos, iš kasdienių mūsų kelionių aukštyn ir žemyn, – ir begalybės ženklas, primenantis aštuonetą – būtent tiek skirtingų ANBO modelių ir buvo sukurta. Koncerto dramaturgijoje atsispindės ANBO istorija: tarpukario kontekstas, aviacijos inžinieriaus, lakūno ir brigados generolo A. Gustaičio vizijos, kurias susiejame su paties skrydžio ir judėjimo danguje istorija“, – sakė koncepcijos autorius, režisierius D. Abaris, dirbantis su didžiausiais šalies renginiais. Jis režisavo ir tokius ansamblio „Lietuva“ projektus, kaip Baltijos kelio 35-mečiui skirtas koncertas „650 KM LAISVĖS“ bei Lietuvos karaimų metams skirta muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“.
„Dangaus konstruktorius“ – tai muzikinė kelionė laike ir erdvėje, kai ištirpsta riba tarp simfoninio ir elektroninio skambesio, kai etniškumas grįžta moderniu pavidalu, kai viskas tampa lengvu prisilietimu prie erdvės, prie dangaus, prie begalybės. Videografinis koncertas, kurį mes pateiksime žiūrovui, tikrai bus netikėtas ir nematytas. O LVSO galingas skambesys, papildytas mano išieškotais elektroniniais garsais, nukels į kitą dimensiją. Beje, su ansambliu „Lietuva“ dar neteko dirbti. Šis kolektyvas turi labai didelį potencialą ir unikalią, gražią istoriją. Manau, kad mūsų kuriamas bendras darbas bus abipusiai reikšminga ir įdomi patirtis“, – atskleidė K. Mašanauskas, vienas žymiausių šalies kompozitorių, kuriantis muziką teatrui, kinui ir koncertinėms scenoms, garsėjantis moderniais garsiniais sprendimais.
Koncerte solines partijas atliks pianistas Paulius Zdanavičius, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, trimitininkas Laurynas Lapė, kanklininkė Lauryna Labutytė, birbynininkas Arvydas Jankus, obojininkas Viktoras Palej, elektroniniais instrumentais gros pats K. Mašanauskas. Muzikos vadovas ir dirigentas – Egidijus Kaveckas.
Įspūdingą scenovaizdžio dalį kuria D. Abaris ir Andrius Stasiulis, video grafiką – Lukas Miceika, šviesų dailininkas – A. Stasiulis, judesio koordinatorė – Aušra Krasauskaitė. Renginys bus filmuojamas, tad atsižvelgiant į scenovaizdžio sumanymą, žiūrovams rekomenduojamas aprangos kodas: juoda.
Istoriniai pasiekimai – įkvėpimas dabarties kūrėjams
Ansamblis „Lietuva“ ne tik pasitelkia šiuolaikines scenos meno formas ar suburia vienus stipriausių scenos meistrų. Kuriant naujas programas, toliau bendradarbiaujama su istorikais, savo sričių ekspertais ir bendruomenėmis, stiprinamas pilietinis ugdymas. Kaip partneriai, prie būsimo videografinio koncerto prisijungė Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lietuvos aviacijos muziejus.
„Pilietiškumas prasideda nuo savo istorijos pažinimo. Minėdami lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metus mes ne tik prisimename iškilius Lietuvos aviatorius, bet ir parodome, kokį potencialą turėjo ir tebeturi Lietuva. Šie pasiekimai moko pasitikėti savo jėgomis, o jų pavyzdys gali tapti svarbia motyvacija visiems kūrėjams. Antanas Gustaitis, turėdamas ribotus išteklius ir stipriai pamatuotas talentingo inžinieriaus ambicijas, sukūrė lietuviškus lėktuvus ANBO, kurie buvo vertinami ir užsienyje, o jų skrydžiai demonstravo ne tik tam metui puikias technines savybes, bet ir didelę mažos nepriklausomos valstybės drąsą. Šiandien turime galimybę atgaivinti šią reikšmingą mūsų aviacijos istoriją, kad ji įkvėptų mūsų jaunimą svajoti ir kurti“, – teigė Lietuvos aviacijos muziejaus direktorė Inga Puidokienė.
Nuo istorinių faktų, dokumentinių archyvų, konsultacijų iki šiandien išlikusių bei saugomų eksponatų – „Dangaus konstruktoriui“ įkvėpimo semtasi ir aplankant muziejus gyvai.
„Iš pavasarį vykusio susitikimo su organizatoriais, kūrybine grupe tapo aišku, kad kelias nuo idėjos iki jos įgyvendinimo nebus labai paprastas. Atmintyje pasiliko kūrėjų žingeidumas ir pasiryžimas sužinoti visas detales apie šį laikotarpį, ieškant net ir menkiausių Antano Gustaičio asmenybės bruožų, galinčių įkvėpti, pastūmėti vizijos link“, – pažintį prisiminė LAM rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėja Sandė Jankauskienė.
1918–1940 m. Lietuvos aviacijos istorija turtinga įvykių ir asmenybių, kurie verti atskiro dėmesio: A. Gustaitis su ANBO, Jurgis Dobkevičius su DOBI, Darius ir Girėnas su „Lituanica“, Feliksas Vaitkus su „Lithuanica II“, skrydžiai per Atlantą ir aplink Europą. 1925 m. liepos 14 d. į orą pakilo pirmasis iš A. Gustaičio kūrinių – ANBO I. Šiemet minime skrydžio šimtmetį, todėl 2025-ieji yra paskelbti lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija, LR Susisiekimo ministerija ir LR Krašto apsaugos ministerija.
Informaciniai partneriai – LRT ir Kauno diena.
Jaučia gyvos istorijos prasmę
Ansamblyje dirbanti režisierė Giedrė Kriaučionytė tiki ilgalaike „Lietuvos“ kryptimi – pasididžiavimo vertą šalies istoriją prikelti profesionalioje muzikinio teatro scenoje.
„Spektaklio, o ypač miuziklo kūrimas – ilgas procesas, reikia ne tik pajausti asmenybę, bet ir suvokti istorinį kontekstą, kuriame ši asmenybė skleidėsi. Tik tuomet išjausti ją pasakojimu, muzika, šokiu. Būtent todėl ansamblis „Lietuva“ yra nusprendęs nuosekliai laikytis Lietuvos istorijos garsinimo misijos ir kurti muzikinius pasakojimus, legendas apie žmones, kurie aktyviai kūrė Lietuvą ją garsindami, bet apie kuriuos mes vis dar žinom per mažai.
Kartais negalime pakankamai įvertinti jų indėlio į pasaulio meno ar bet kurios kitos srities istoriją, dėl sąmoningos ir ilgus metus trukusius okupantų politikos – menkinti Lietuvą kūrusius žmones ir nuvertinti jų nuveiktus darbus. Labai sąmoningai atsigręžiame į tuos, kurie jau seniai turėjo būti neatsiejami mūsų pasididžiavimo būti lietuviu dalis. Svarbu ir tai, kad ansamblis, atliepdamas Lietuvos kultūros politikos strategiją – profesionalios kultūros sklaidą regionuose, dideli dėmesį skiria aprėpti kuo platesnę auditoriją, kuo įvairesnę regionų dalį, kad lietuviškos legendos skambėtų dar plačiau“, – pasakojo G. Kriaučionytė.
85-ajame „Lietuvos“ sezone laukia daugiau premjerų, apie kurias bus skelbiama ateityje – kviečiama prenumeruoti ansamblio naujienlaiškį. Šį rudenį turą po Lietuvą tęs šokio spektaklis „Žemaitė N.18(0)“, o į didžiųjų miestų scenas sugrįš baltiška misterija „Dievai ir žmonės“.
Legendines laisvės dainas nauju skambesiu kvies prisiminti koncertinė programa „Dainuojanti laisvė“, dedikuota Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui. Gruodį ir sausį mažuosius žiūrovus džiugins „Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“ – antroji ansamblio „Lietuva“ muzikinio spektaklio „Pelėda Drūlija“ serija.
Valstybinis ansamblis „Lietuva“ tęsia kampaniją „Auginkime vienybės raumenį“ ir kviečia vienytis per bendrą mūsų visų istoriją. Istoriją, kuri atgyja per iškilius įvykius ir asmenybes novatoriškoje scenoje.
Naujausi komentarai