Fotografija ir tapyba

Žinomas Kauno skulptorius M.Petrauskas įvaldė ne tik skulptūros meno subtilybes, jis yra surengęs ir savo tapybos darbų parodą, daug metų fotografuoja. Tačiau šiais laikais kas iš mūsų nėra fotografas, kai technika yra tokia, kad tereikia nuspausti vieną mygtuką? Taigi nuotrauka tampa išskirtinė, kai joje pagautas rakursas, šviesa, iškalbinga detalė, kai joje atsispindi ypatingas menininko matymas.

M.Petrauskas pasielgė dar kitaip – kai kuriose savo nuotraukose jis užtapė tai, ko nereikia, arba teptuku ir dažais fotografijai suteikė kitą veidą. Tiesa, parodoje "Laikas džiazui" – ne tik tokio pobūdžio fotografijos, didžiuma darbų – akrilo dažais ant drobės nutapyti lietuvių džiazo muzikantų portretai.

"Džiazo muzikantus fotografuoju turbūt jau 20 metų, daugelis jų – geri mano pažįstami, bičiuliai, todėl ir kilo idėja surengti jų portretų parodą, – teigė M.Petrauskas.

Džiazas – tai laisvė

Pats parodos autorius nestokoja savyje džiazo: turi puikų humoro jausmą, polėkį ir žaismės, randa laiko džiazui. Vis dėlto ar džiazui reikia rasti laiko, ar tai gyvenimo būdas?

Klausimai retoriniai, tačiau viena išties aišku – džiazo muzikos pagrindinis leitmotyvas – laisvė: laisvas, nešabloninis mąstymas, improvizaciniai, kūrybiniai sprendimai, taigi ir aptapytos nuotraukos nė kiek nestebina, menininkas taip pat džiazavo kurdamas parodos kūrinius.

Taigi parodoje džiazo muzikantai atskleidžiami pasitelkiant spalvinę plastiką, kuriant individualizuotą jų portretą, stengiantis akcentuoti charakterį ar grojant išgyvenamą būseną.

Štai būgnininko Vladimiro Čekasino portretas akivaizdžiai nusako intravertinę muzikanto prigimtį ir savitą, garsų pasaulio kuriamą kosmosą. O trimitininko Valerijaus Ramoškos fotografinis portretas, papildytas tiksinčiu laikrodžiu, vis primena ne tik tai, kiek yra laiko ir kiek jo galima skirti, pavyzdžiui, džiazui, bet ir tai, kad muzikantas turi groti tiksliai kaip laikrodis.

Viltingos mintys

M.Petrausko paroda "Laikas džiazui" ne tik pagerbė džiazo muzikantus, bet ir pažymėjo naują "Parko galerijos" lokaciją. Dabar galeriją meno gerbėjai nesunkiai ras visai prie Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos, M.Valančiaus g. 6, ten, kur anksčiau buvo įsikūręs Kauno miesto muziejus.

"Nauja "Parko galerijos" vieta – puiki, – džiaugėsi galerijos vadovė Jolanta Gutauskienė, – ji erdvesnė ir pilna sakralaus dvelksmo, juk visai šalia – Arkikatedra, antrame aukšte – memorialinis šviesaus atminimo kardinolo Vincento Sladkevičiaus butas-muziejus. Visa tai įkvepia naujiems ir dar didesniems darbams."

Na, o M.Petrauskas savo ekspoziciją žadėjo pildyti ketindamas sukurti bene visų aktyviai scenoje grojančių džiazo muzikantų portretus, tad visai gali būti, kad netrukus menininkas surengs dar didesnę parodą ir kas ten žino, kurioje srityje jis nutars dar padžiazuoti – tapyboje, fotografijoje ar skulptūroje?