- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugoma didelė muziejinių vertybių kolekcija, atspindinti Lietuvos nepriklausomybės kovų (1919–1921 m.) laikotarpį. Tarp daugybės šį laikotarpį liudijančių spaudos, fotografijų, ekipuotės, ginklų ir meno kūrinių vertybių – Nepriklausomybės kovoms iliustruoti skirti žemėlapiai-schemos.
Sudarytojas – įvykių dalyvis
Unikalios ir išskirtinės, pirmiausia ant vokiškų žemėlapių pieštos (vėliau ant drobės spalvotais dažais perpieštos), didelių išmatavimų (200×260 cm) schemos, sudarytos šių kovų dalyvio ir liudininko ats. gen. Kazio Ladigos (1893 m. gruodžio 25 d.–1941 m. gruodžio 19 d.), kuris schemas sudarė 1937–1940 m. dirbdamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
K.Ladiga 1918 m. pabaigoje buvo vienas iš 1-ojo pėstininkų pulko organizatorių ir 1919 m. pradžioje – šio pulko vadas. 1919 m. balandžio 4–6 d. jis vadovavo Daugų operacijai. K.Ladigos vadovaujamas pulkas 1919 m. gegužės 18 d. kovojo prie Kurklių, birželio 2 d, užėmė Uteną, rugpjūčio 25 d. – Zarasus. 1920 m. spalį vadovavo frontui prie Radviliškio kovoje su bermontininkais.
K.Ladiga dirbdamas Karo muziejuje prie schemų paruošė ir kariuomenės veiksmų aprašymus. Karininkas šiuo darbu užsiėmė 1937 m. spalio 18 d.–1938 m. birželio 11 d., kasdien dirbdamas nuo 8 iki 14 val. ir nuo 16 iki 18 val. K.Ladigai darbus pabaigus, specialiai sudaryta Spaudos ir Švietimo skyriaus komisija, vadovaujama šio skyriaus viršininko plk. Juozo Šarausko, apsvarsčiusi K.Ladigos darbą, nusprendė jam išmokėti netgi 4 200 litų atlygį.
Nutarta, kad paruoštoji medžiaga "bus kaipo medžiaga tolimesniems Nepriklausomybės kovų tyrinėjimams". Deja, karininko muziejuje sudarytų Nepriklausomybės kovų mūšių aprašymų rankraščių likimas nėra žinomas.
Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūtį K.Ladiga buvo suimtas, kalintas Biržuose, Panevėžyje, prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, išgabentas į Rusiją, kalintas NKVD Sol Ilecko kalėjime. 1941 m. spalio 29 d. nuteistas mirties bausme, nuosprendis įvykdytas 1941 m. gruodžio 19 d.
Šalia paruoštų kovų aprašymų ats. gen. K.Ladiga paruošė šias schemas: "Panevėžio–Kurklių operacija", "Utenos–Kupiškio operacija", "Zarasų operacija prieš bolševikus (1919 m. rugpjūčio 24–31 d.)", "Operacijos prieš bermontininkus", "Mūsų kariuomenės veiksmai liepos pradžioje, 1919 07 07–11", "Kautynės prie Salako (1919 m. liepos 11–12 d.)", "Panevėžio bataliono veiksmai, 1919 06 21–23 d.".
Ne vieną dešimtmetį slėpti pagalbiniame muziejaus rinkinių fonde kaip sovietinei sistemai ideologiškai nepageidaujami Lietuvos valstybingumo liudytojai.
Manevrų detalės
Kitos, nemažiau svarbios Nepriklausomybės kovų schemos, saugomos muziejuje, – tai įvairių Lietuvos kariuomenės dalinių – 1-ojo pėstininkų, 2-ojo pėstininkų, 3-iojo pėstininkų, 4-ojo pėstininkų, 5-ojo pėstininkų, 8-ojo pėstininkų, 9-ojo pėstininkų, 1-ojo husarų Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos pulko, 1-osios artilerijos brigados manevrai Nepriklausomybės kovų metu.
Be to, išlikę atskirų karinių operacijų schemų: "Širvintų kautynės, 1920 11 19 d.", "Kapitono Noreikos rinktinės žygiai prieš bolševikus, 1919 08 25–26", dailininko Antano Kairio nupiešta įspūdingų išmatavimų (212×348 cm) schema "Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas kautynėse prieš bolševikus (1919 m. gegužės mėn.)".
Pavyko išsaugoti
Nepriklausomybės kovų metu Lietuvos kariuomenė sugebėjo apginti valstybingumą ir išsaugoti Lietuvos valstybę. Šalia išlikusių šių kovų įvairaus pobūdžio dokumentų, liudininkų atsiminimų ir parengtų mokslinių publikacijų, aptartos schemos dar labiau papildo žinias apie prieš šimtmetį vykusias kovas. Tad, kaip pastebi muziejaus atstovė Dovilė Andrijauskaitė, schemos atskleidžia dar vieną aktualią strateginę šių kovų pusę.
XX a. šeštajame dešimtmetyje schemos iš muziejaus buvo perduotos į Centrinę biblioteką. Vėliau grąžintos į tuo metu Valstybiniu Istorijos besivadinusį muziejų.
Šie dokumentai ne vieną dešimtmetį slėpti pagalbiniame muziejaus rinkinių fonde kaip sovietinei sistemai ir tuometiniam muziejaus profiliui ideologiškai nepageidaujami Lietuvos valstybingumo liudytojai.
Muziejuje saugomos Nepriklausomybės kovų schemos ir skaitmeninės kopijos kaip dokumentiniai šaltiniai padeda praturtinti karo istorijos tyrimus, dar labiau išpopuliarinti šį laikotarpį. Jos praverčia rengiant mokslines ir mokslo populiarinimo publikacijas bei parodas, kuriant filmus, vaizdo įrašus arba tiesiog jų kopijos gali tapti tam tikrų kariuomenės dalinių institucijų išskirtine puošmena.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...