- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugoma didelė muziejinių vertybių kolekcija, atspindinti Lietuvos nepriklausomybės kovų (1919–1921 m.) laikotarpį. Tarp daugybės šį laikotarpį liudijančių spaudos, fotografijų, ekipuotės, ginklų ir meno kūrinių vertybių – Nepriklausomybės kovoms iliustruoti skirti žemėlapiai-schemos.
Sudarytojas – įvykių dalyvis
Unikalios ir išskirtinės, pirmiausia ant vokiškų žemėlapių pieštos (vėliau ant drobės spalvotais dažais perpieštos), didelių išmatavimų (200×260 cm) schemos, sudarytos šių kovų dalyvio ir liudininko ats. gen. Kazio Ladigos (1893 m. gruodžio 25 d.–1941 m. gruodžio 19 d.), kuris schemas sudarė 1937–1940 m. dirbdamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
K.Ladiga 1918 m. pabaigoje buvo vienas iš 1-ojo pėstininkų pulko organizatorių ir 1919 m. pradžioje – šio pulko vadas. 1919 m. balandžio 4–6 d. jis vadovavo Daugų operacijai. K.Ladigos vadovaujamas pulkas 1919 m. gegužės 18 d. kovojo prie Kurklių, birželio 2 d, užėmė Uteną, rugpjūčio 25 d. – Zarasus. 1920 m. spalį vadovavo frontui prie Radviliškio kovoje su bermontininkais.
K.Ladiga dirbdamas Karo muziejuje prie schemų paruošė ir kariuomenės veiksmų aprašymus. Karininkas šiuo darbu užsiėmė 1937 m. spalio 18 d.–1938 m. birželio 11 d., kasdien dirbdamas nuo 8 iki 14 val. ir nuo 16 iki 18 val. K.Ladigai darbus pabaigus, specialiai sudaryta Spaudos ir Švietimo skyriaus komisija, vadovaujama šio skyriaus viršininko plk. Juozo Šarausko, apsvarsčiusi K.Ladigos darbą, nusprendė jam išmokėti netgi 4 200 litų atlygį.
Nutarta, kad paruoštoji medžiaga "bus kaipo medžiaga tolimesniems Nepriklausomybės kovų tyrinėjimams". Deja, karininko muziejuje sudarytų Nepriklausomybės kovų mūšių aprašymų rankraščių likimas nėra žinomas.
Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūtį K.Ladiga buvo suimtas, kalintas Biržuose, Panevėžyje, prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, išgabentas į Rusiją, kalintas NKVD Sol Ilecko kalėjime. 1941 m. spalio 29 d. nuteistas mirties bausme, nuosprendis įvykdytas 1941 m. gruodžio 19 d.
Šalia paruoštų kovų aprašymų ats. gen. K.Ladiga paruošė šias schemas: "Panevėžio–Kurklių operacija", "Utenos–Kupiškio operacija", "Zarasų operacija prieš bolševikus (1919 m. rugpjūčio 24–31 d.)", "Operacijos prieš bermontininkus", "Mūsų kariuomenės veiksmai liepos pradžioje, 1919 07 07–11", "Kautynės prie Salako (1919 m. liepos 11–12 d.)", "Panevėžio bataliono veiksmai, 1919 06 21–23 d.".
Ne vieną dešimtmetį slėpti pagalbiniame muziejaus rinkinių fonde kaip sovietinei sistemai ideologiškai nepageidaujami Lietuvos valstybingumo liudytojai.
Manevrų detalės
Kitos, nemažiau svarbios Nepriklausomybės kovų schemos, saugomos muziejuje, – tai įvairių Lietuvos kariuomenės dalinių – 1-ojo pėstininkų, 2-ojo pėstininkų, 3-iojo pėstininkų, 4-ojo pėstininkų, 5-ojo pėstininkų, 8-ojo pėstininkų, 9-ojo pėstininkų, 1-ojo husarų Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos pulko, 1-osios artilerijos brigados manevrai Nepriklausomybės kovų metu.
Be to, išlikę atskirų karinių operacijų schemų: "Širvintų kautynės, 1920 11 19 d.", "Kapitono Noreikos rinktinės žygiai prieš bolševikus, 1919 08 25–26", dailininko Antano Kairio nupiešta įspūdingų išmatavimų (212×348 cm) schema "Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas kautynėse prieš bolševikus (1919 m. gegužės mėn.)".
Pavyko išsaugoti
Nepriklausomybės kovų metu Lietuvos kariuomenė sugebėjo apginti valstybingumą ir išsaugoti Lietuvos valstybę. Šalia išlikusių šių kovų įvairaus pobūdžio dokumentų, liudininkų atsiminimų ir parengtų mokslinių publikacijų, aptartos schemos dar labiau papildo žinias apie prieš šimtmetį vykusias kovas. Tad, kaip pastebi muziejaus atstovė Dovilė Andrijauskaitė, schemos atskleidžia dar vieną aktualią strateginę šių kovų pusę.
XX a. šeštajame dešimtmetyje schemos iš muziejaus buvo perduotos į Centrinę biblioteką. Vėliau grąžintos į tuo metu Valstybiniu Istorijos besivadinusį muziejų.
Šie dokumentai ne vieną dešimtmetį slėpti pagalbiniame muziejaus rinkinių fonde kaip sovietinei sistemai ir tuometiniam muziejaus profiliui ideologiškai nepageidaujami Lietuvos valstybingumo liudytojai.
Muziejuje saugomos Nepriklausomybės kovų schemos ir skaitmeninės kopijos kaip dokumentiniai šaltiniai padeda praturtinti karo istorijos tyrimus, dar labiau išpopuliarinti šį laikotarpį. Jos praverčia rengiant mokslines ir mokslo populiarinimo publikacijas bei parodas, kuriant filmus, vaizdo įrašus arba tiesiog jų kopijos gali tapti tam tikrų kariuomenės dalinių institucijų išskirtine puošmena.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...