Kovo 1–3 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre svečiuosis trys Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliai, reprezentuojantys skirtingas teatro repertuaro kryptis.

Amžinos vertybės

Vilniečiai parodys vieną populiariausių LNDT pastatymų – Jono Vaitkaus pagal Kazio Binkio pjesę sukurtą "Atžalyną", naujausią LNDT premjerą – Ingmaro Bergmano "Intymius pokalbius", režisuotus Vytauto Rumšo, ir prieš metus Birutės Mar pagal jos tėvų, Sibiro tremtinių, prisiminimus sukurtą monospektaklį "Ledo vaikai".

1938 m. parašyto "Atžalyno" centre – be kaltės apkaltintas jaunuolis. Net ir niekinamas jis neatsižada vertybių, nesiliauja tikėjęs gyvenimu ir kitais žmonėmis. Tai įtaigi drama, alsuojanti tarpukario Lietuvos optimizmu ir noru aukotis – vertybėmis, kurių labai trūksta šiandien. Entuziazmu trykštančios kūrybinės komandos interpretuotas "Atžalynas" – puiki galimybė iš naujo atrasti klasikinę Lietuvos dramaturgiją. Režisieriaus J.Vaitkaus žodžiais, šis kūrinys gali tapti pavasariniu lietumi šiandienos teatre – nusigręžusiame nuo pamatinių vertybių, linkstančiame į destrukciją ir neigimą.

"Šiandien Lietuvoje kaltinama ideologiškai, kryptingai, sąmoningai. "Atžalyne" apkaltinamas žmogus be jokio pagrindo, daugiau iš žmogiškų paskatų, dėl to, kad jis žemesnės klasės, ne toks turtingas. Ant jo pilamas visas brudas, iš anksto nusistačius, kad iš batsiuvio sūnaus negali išeiti doras žmogus", – sakė J.Vaitkus.

Režisierius vaidinti spektaklyje pakvietė ne tik patyrusius aktorius (Gediminą Sederevičių, Viktoriją Kuodytę, Povilą Budrį, Saulių Balandį, Vytautą Anužį, Arūną Sakalauską, Džiugą Siaurusaitį, Dalią Michelevičiūtę), bet ir savo vadovaujamo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos kurso studentus.

Meilė ir kaltė

"Intymūs pokalbiai" – tai spektaklis, pagal kino ir teatro režisieriaus, scenaristo I.Bergmano romaną, kurį jis rašė remdamasis motinos dienoraščiais, ir jame negailestingai interpretuoja tėvų istoriją, į juos žvelgdamas atviru tiriančiojo žvilgsniu, nepalikdamas vietos idealizacijai.

Nelaimingai ištekėjusi Ana dėdei Jokūbui, savo religiniam vadovui, prisipažįsta padariusi vieną iš didžiųjų nuodėmių: ji pamilo teologijos studentą ir buvo neištikima savo vyrui. Tikėjimo sergėtojas pasirinkimo nepalieka – Ana turinti tuoj pat pasakyti vyrui apie neištikimybę ir nutraukti santykius su meilužiu, nesvarbu, kad myli jį besąlygiškai.

"Intymių pokalbių" režisieriaus teigimu, šiame spektaklyje – svarbi išpažintis, kuri suteikia palengvėjimą, prašviesina žmogų. "Visai nesvarbu, tu krikščionis ar ne. Išpažintis bendrąja prasme. Prašviesėja žmogaus vidus. Norime, kad tą šviesą pajustų ir žiūrovai", – sako V.Rumšas. Pirmą kartą perskaitęs I.Bergmano romaną "Intymūs pokalbiai" jis buvęs psichologiškai priblokštas. "Tuomet dar negalvojau apie spektaklį, tačiau šiame kūrinyje atpažįstama visa aplinka, jame nėra jokio melo. Kalbant apie kai kuriuos lietuvių autorius, net ir pripažintus, kartais netikiu jų tekstais, o skaitant I.Bergmaną kiekvienas sakinys yra tikras, įtikinantis", – sakė režisierius.

Pagrindinį meilės išsiilgusios Anos vaidmenį kurianti aktorė Adrija Čepaitė įsitikinusi: santykių temos susijusios su kiekvienu, tad spektaklis turėtų būti įdomus įvairiems žiūrovams, jame netrūksta gelmės ir amžinųjų tiesų.

Spektaklyje jos dėdę, išpažintį apie neištikimybę išklausiusį kunigą vaidins aktorius Ramutis Rimeikis, jo žmoną Mariją – Ramunė Skardžiūnaitė, Anos vyrą Henriką įkūnys Remigijus Bučius, o mamą Katrin – Dalia Storyk.

Atkurta istorija

Spektaklyje "Ledo vaikai" žiūrovai išgirs asmenišką pasakojimą, kuriame autentiški faktai susipina su šiuolaikinio žmogaus refleksijomis apie sunkiai suvokiamus mūsų tėvų ir senelių išgyvenimus. Kurdama pjesę B.Mar rėmėsi ne tik tėvų atsiminimais, bet ir skaitytomis knygomis, spektaklyje yra daug ištraukų iš Dalios Grinkevičiūtės knygos "Lietuviai prie Laptevų jūros".

"Man pačiai buvo baisu tėvų klausti apie Sibirą, aš kalbėjau atsargiai, nes tu gerbi kiekvieno žmogaus patirtį ir niekad negali žinoti, kada gali jį užgauti arba paklausti to, kas sukels skausmą. Tad taip ir su tėvais, aš iš pradžių perskaičiau jų atsiminimus, kurie irgi yra surašyti įvairiose knygose, o tada jau pradėjau klausinėti detalių. Iš tiesų tam tikromis prisiminimų nuotrupomis tėvai dalijosi nuo vaikystės. Niekad nebuvo taip, kad susėdome ir sakėme: dabar kalbėsimės apie tremtį", – pasakojo "Ledo vaikų" kūrėja.

Spektaklio autorė sakė, kad tai pirmasis toks asmeniškas spektaklis, dėl jo kūrybos labai jaudinosi ir tėvai. Jie džiaugiasi, kad šis pastatymas yra kaip patirties perdavimas jaunajai kartai, tačiau taip pat jaučia baimę ir atsakomybę.

"Kai mamai skaičiau pjesės tekstą, ji labai tikslindavo kiekvieną detalę, kad tik ko nors nepameluotume. Tėvams tai labai svarbu, nes jie yra vieninteliai likę liudininkai. Perskaičius pjesę tėvai labai akcentavo, kad jie nebūtų išskirti iš visų tų žmonių, kurie buvo tremtyje, kai kurie gal net labiau kentėjo. Aš pati, kai skaičiau tremtinių prisiminimus, verkdavau. Paskui atsiribojau, negali juk verkdama pjesės rašyti. Svarbu buvo perteikti vaiko būsenas. Vaikas dar nežino, kas yra skausmas, prievarta, jis mato Sibiro pašvaisčių grožį, džiaugiasi Kalėdomis ir žaidimais sniege", – sakė Birutė Mar.