Buvusiame KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (Kęstučio g. 27) vasario 15–16 dienomis įsikurs interaktyvaus meno erdvė. Universitetas kartu su režisieriumi subūrė keliolika menininkų ir pakvietė juos šiuolaikiškai pažvelgti į įvairius istorinius Lietuvos valstybės įvykius, studentų ir akademinės bendruomenės įtaką jiems.

Šie menininkai, pasak A. Veverskio, jaunosios kartos atstovai, svarbius praeities įvykius mato kaip dabarties pamatus, kuriuos vertina ir gerbia, o savo pagarbą išreiškia nevaržoma kūryba. Todėl renginiui buvo sukurta daugiau nei 20 kūrinių, kurie atgaivins senojo fakulteto erdves ir kvies į kelionę per paskutinįjį, Lietuvai istorinį šimtmetį.

„Interaktyvios erdvės suteiks galimybę visiems žinomus istorinius įvykius suvokti per netikėtą meno prizmę.“ – tikina režisierius.

„Minėjimai, koncertai, paskaitos laisvės tema visiems yra įprasta. Mes norime pakviesti lankytoją ne tik prisiminti Lietuvai svarbius istorinius įvykius, bet ir pajausti, paliesti, išgirsti, o svarbiausia – susimąstyti, pasivaikščiojant po praeitimi alsuojantį fakultetą.“ – teigia KTU Kultūros projektų koordinatorė Klaudija Aleksandravičiūtė.

Ekspozicijoje – istorinių įvykių interpretacijos

Anot A. Veverskio, ekspozicija norima parodyti universiteto, kaip laisvos minties puoselėtojo, svarbą ir vietą idėjoms gimti bei skleistis.

„Siekiama atskleisti ir ankstesnių kartų studentų bei visos akademinės bendruomenės pilietinę atsakomybę, ir dabartinių menininkų kūrybos laisvę, galimybę interpretuoti tuos istorinius įvykius, galimybę tiek kelti klausimus, tiek drąsiai parodyti savo pasaulėžiūrą ir savo kuriamos valstybės matymą.“ – pasakoja KTU Meno kolektyvų grupės vadovė Jūratė Pilypaitienė.

Štai Julijos Šatkauskaitės audioperformanso „Kriminomitologija: saviironijos disidentai“ vizualiniame centre – gyvas tarpukario radijo studijos paveikslas. Žiūrovai performanso metu galės pro įrašų studijos langą it pro rakto skylutę stebėti pogrindinės tarpukario radijo stoties aplinkybėse veikiančius keturis studentus-disidentus, kurie transliuojama komiška dezinformacija ir muzikinėmis laisvo stiliaus improvizacijomis išsako savo požiūrį į valstybės aktualijas, ieško savo laikmečiui tinkančios kovos už žodžio laisvę formos.

Tuo tarpu menininkas Marius Pažareckas paruošė ekskursiją, kurios metu kvies nusikelti į 1918-uosius. Jos metu bus galima atsidurti įvairiose istorinėse situacijose, kur bus skaitomi žmonių laiškai-prisiminimai, o galbūt dainuojamos liaudies dainos. Autorius tikslaus plano neatskleidžia, todėl verta laukti netikėtumų.

K. Aleksandravičiūtės teigimu, valstybės atkūrimo 100-metis mumyse skiepija pagarbą valstybės istorijai, drąsioms pasipriešinimo kovose veikusioms asmenybės, bet tuo pačiu ir paprastiems žmonėms, kurie kūrė, mokėsi, dirbo tikėdami šviesia ateitimi.

„Tikiuosi, jog šis renginys primins mums, kuo turime didžiuotis ir ką branginti kiekvieną dieną.“ – sako ji.

Vyraujančios tematikos: laisvė, saviraiška ir pasipriešinimas

Režisierius teigia, kad menininkai, ypač jaunieji, yra bene jautriausias visuomenės segmentas, kalbant apie laisvę ir nelaisvę. „Tai, ko gero, yra pamatinė menininko savybė ir metatema.“ – tikina jis. Todėl ir ekspozicijos darbuose daug kur vyraus laisvės, saviraiškos, pasipriešinimo aspektas.

Savo darbe „Glow factory“ menininkas Robis Balčiūnas sieks parodyti, kokią laisvę turi šiuolaikinis žmogus ir kaip svarbu tai vertinti bei saugoti. Pasak autoriaus, sukuriant specifinę atmosferą, kai per visą patalpą slinks „ieškantis, stebintis“ koncentruotos šviesos spindulys, tarsi viską matanti „akis“, į kurios spindulį patenkantys objektai tampa išryškinti ir vertinami, bus svarstoma jų egzistencija, reikalingumas, kalbama apie žodžio, asmenybės ir saviraiškos laisvę.

Dar vienas kūrinys – Kamilės Stanevičiūtės dvimatė skulptūra, kurianti trimatį vaizdo įspūdį. Ja bus kuriama iliuzija, kurioje žiūrovas galės pamatyti savo atspindį. Įdomiausia tai, kad jis komplikuotas ir nėra matomas iš įprasto žiūrovo taško. Autorė tvirtina, kad taip formuojamas įspūdis į praėjusio šimtmečio politinę situaciją, kai žmogaus visuma buvo ribojama, o dualumas buvo neatsiejama politinių aktyvistų dalis: elgtasi taip, kaip tuo metu reikalavo priespauda, bet tuo pačiu neišsižadant tikrųjų minčių ir siekių.

„Norėjome atkreipti dėmesį į panašias istorijas, to meto jaunimo užsidegimą kurti ir ginti savo valstybę. Kartu paskatinti renginio dalyvius aktyviai įsitraukti ir susimąstyti apie savo pilietiškumą, atsakomybę, drąsą kovoti už tokią valstybę, kokią norėtume ją matyti.“ – sako J. Pilypaitienė.

A. Veverskis pažymi, kad meno pagalba siekia sukurti tokį įvykį, kuris sutelktų skirtingus žmones.

„Siekiame suburti ir visai tokias datas ignoruojančius, ir tuos, kuriems norime parodyti, kad minėjimas tai ne tik formalumas, kalbos iš tribūnos ir vėliavėlė pakeliui namo.“ – atskleidžia režisierius.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo renginys „Universitetas kuria valstybę“ vyks buvusiame KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (Kęstučio g. 27) vasario 15–16 dienomis nuo 15 iki 20 val. Renginyje savo darbus pristatys Paulius Markevičius, Barbora Šulniūtė, Kamilė Stanevičiūtė, Marius Pažereckas, Pijus Čeikauskas, Matas Drukteinis, Julija Šatkauskaitė ir kiti. Renginys nemokamas.