Buvo nerestauruotinas

Karininkų ramovė – vienas iškilmingiausių vėlyvojo tarpukario Lietuvos objektų. Tik užgimus tokio statinio idėjai, jau buvo keliami tikslai, kad rūmai turi "atitikti ne tik karininkų korporacijos, bet ir Vyriausybės reprezentacijos reikalus". Reprezentaciniu reikalu Kauno įgulos karininkų ramovės vedėjas Gediminas Macijauskas laiko ir didžiosios salės parketo keitimą.

"Norime, kad salėje reprezentatyviai atrodytų ir grindys. Žinoma, išsaugant autentiškai detales. Parengtas projektas atitinka tokius lūkesčius", – teigė G.Macijauskas.

Pradėtas didžiosios salė ąžuolinio parketo keitimas turėtų būti baigtas spalį. "Šiuo metu parketas ardomas. Viskas vyksta pagal projektą. Parketas buvo jau labai susidėvėjęs, atšokinėjęs, atsiradę tarpai tarp lentelių, kai kurios sutrūkinėjusios. Vaizdas buvo tragiškas", – pasakojo Kauno įgulos karininkų ramovės vedėjas.

Didžioji salė turi būti sutvarkyta iki spalio.

Ramovė statyba buvo baigta 1937 m. G.Macijauskas priminė, kad karo metu čia buvo rusų kariuomenės sanitarijos skyrius, o tai neabejotinai turėjo įtakos parketo būklei.

"Girgždesį dar būtų galimą kentėti, tačiau kai lentelės atšokusios, suskilinėjusios, kai kur sutrupėjusios, tiesiog nesilaikė. Buvo net nesaugu vaikščioti, nes gali koją išsisukti", – senojo parketo bėdas minėjo vedėjas.

Pasiskelbė dėl garantijų

Žinia apie Kauno karininkų ramovėje lupamą seną parketą sukėlė aistras viešojoje erdvėje. "Čia Rimtai? Lupat istorinį parketą? Net okupantams toks šūdas į galvą nebuvo atėjęs. Prižiūrėti, restauruoti smegenų verslininkams neužtenka. Ir dabar vietoj morališkai pasenusio medinio parketo bus šiuolaikinis progresyvus laminatas", – liejosi priekaištai.

Karininkų ramovės vedėjas G.Macijauskas paaiškino pats savo iniciatyva šią žinią paskelbęs Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės feisbuko paskyroje.

"Mano iniciatyva šią informaciją paskelbėme feisbuke, kad pagaliau pradėti ilgai laukti darbai ir pagaliau susidėvėjęs bei prastas parketas bus pakeistas. Kai kurie reagavo ne džiaugsmingai, o priešingai. Mano tikslas, kad viskas būtų padaryta gerai. Manau, kad viešumas viena iš garantijų, kad viskas būtų daroma sklandžiai ir gerai", – savo poziciją paaiškino vedėjas.

Pasak G.Macijausko, projektą rengė licencijuoti specialistai, jis yra suderintas, darbus prižiūri kultūros paveldo specialistai. Pagal suderintą projektą, senasis parketas bus keičiamas nauju ąžuoliniu, kaip ir buvo anksčiau. Tačiau dviejose salės vietose numatyta palikti autentišką parketą. Tokie fragmentai paliekami daugumoje paveldinių objektų.

Pasisakė sergėtojai

Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus specialistai po viešos kritikos taip pat išplatino savo pastebėjimus. Socialiniuose tinkluose pasklidus nuotraukoms su ardomu Karininkų ramovės salės parketu, paveldosaugininkai atlikto patikrinimą.

"Nustatyta, kad tvarkybos darbai vykdomi pagal atestuoto specialisto parengtą projektą, kuriam buvo atlikta specialioji ekspertizė ir gautas reikiamas leidimas", – skelbia kultūros paveldo sergėtojai.

Tragedijos dėl keičiamo senojo parketo nemato ir Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus. "Tas parketas buvo jau susidėvėjęs. Gerai, kad tvarkosi. Nežinau, kodėl čia kyla triukšmas. Kaip ir automobilis, kai sugenda ardome, remontuojame, tvarkome. Pasirengė gerą projektą ir tvarkosi. Leidimas yra", – bereikalingu triukšmu stebėjosi S.Stoškus.

Kultūros paveldo specialistai skelbia, kad dar tarpukariu įrengtas parketas buvo daugybę kartų nušlifuotas, nekokybiškai remontuotas, vietomis perklotas. Didžioji dalis parketlenčių sulūžinėjusios ir išsideformavusios. Nemaža parketo dalis neautentiška ir nekokybiškai paklota.

Kadangi parketas prie grindų yra priklijuotas, jis, kaip, numatyta tvarkybos darbų projekte, yra ardomas. Ardant stengiamasi išsaugoti geriau išlikusias autentiškas parketlentes. Šios bus išsaugotos ir suklijuotos keliose vietose, išsaugant autentiško parketo fragmentus. Vietoje pažeistų ir nuardytų lentelių bus suklotos naujos, tiksliai pagal senųjų matmenis pagamintos, parketlentelės.

Kauno karininkų ramovės restauracija

1999 m. nuo "Trijų milžinų" restorano pirmame ir 2000 m. Didžiosios salės antrame aukšte buvo pradėta Karininkų ramovės restauracija. Didžioji salė buvo tvarkoma, taikant restauravimo-atkūrimo metodą. Didžiojoje salėje restauruotos dirbtinio marmuro sienos ir puskolonės – nuvalytos uždažytos vietos. Atnaujintas salės lubose esančiame dekoruotame kesonų apvade su rozetėmis įrengtas trijų spalvų apšvietimas.

Pagal išlikusius interjero elementus atkurti stilingi tulpių motyvo langų ir radiatorių metaliniai rėmai-grotelės ir palangės. Restauruoti salės balkonus puošiantys išlikę keturi skulptoriaus B.Pundziaus bareljefai, kuriuose pavaizduoti ginklai, iliustruojantys kariuomenės rūšis. Vienas neišlikęs bareljefas remiantis istoriniais duomenimis, pagamintas iš naujo.

Pirmame Karininkų ramovės aukšte buvo atkurtos pirminės holų ir rūbinių erdvės, išgriautos pristatytos pertvaros, išdažytos sienos ir lubos, restauruoti laiptai ir mozaikinio betono plytelių grindys.

Vėliau restauruota mažoji salė, Prezidento kambarys ir Vytauto seklyčia antrame aukšte. Mažojoje salėje restauruotas visas interjeras, trūko tik dailininko P.Kalpoko tapytų kunigaikščių portretų. Manyta, kad šie paveikslai prarasti, tačiau, perdavus Karo muziejų Krašto apsaugos ministerijos žinion, imta dairytis į muziejaus fonduose saugomus paveikslus. Tarp jų surasti visi kunigaikščių portretai, inventorizuoti kaip "nežinomo autoriaus nežinomų kunigaikščių portretai", – būtent tai juos ir išsaugojo sovietmečiu nuo sunaikinimo. Paveikslai grįžo į Kunigaikščių menę 2005 m.

Prezidento kambaryje buvo išlikę beveik visi interjero elementai. Prarasti tik keli baldai, virš medžio apvadų ant sienų buvę lietuviškų raštų audiniai ir prezidento Antano Smetonos portretas. Restauruotas visas kambario interjeras. Vytauto seklyčioje per rekonstrukciją taip pat restauruotos lubos ir parketas, atkurti Stasio Ušinsko heraldiniai vitražai ir ant židinio buvę bareljefai. Židinio centre pakabintoje marmuro lentoje įmontuoti autentiški Vytauto medaliai – juos išsaugojo ir Ramovei perdavė P.Rimšos sūnėnas architektas Aidas Rimša.

Šaltinis: kariuomene.kam.lt