Tokio įžūlumo nematė

Vasario 14-ąją pranešta, kad nuo namo Aleksoto gatvėje, kur yra J.Tumo-Vaižganto memorialinis butas-muziejus, verslininkai savavališkai nuėmė čia ilgai kabojusią atminimo lentą. Vietoje jos atsirado vestuvių mados studijos iškaba. Kauniečiai piktinasi, kad verslininkai visiškai sutrypė istorinės lietuvių asmenybės atminimą.

"Nepagarba, nes nuėmė ir nori perkelti tarp langų, tiesiai po eismą ribojančiu kelio ženklu. Reikėjo pasirašyti, bet muziejus nieko nepasirašė, nes nesutikome. Verslininkai tikino, kad gavo visus leidimus. Memorialinės lentos vietoje jie ketina įrengti duris į savo saloną", – sakė J.Tumo-Vaižganto buto-muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas.

"Su kolegomis pakalbėjome, tai tokio įžūlumo dar nebuvo. Būna, kad įsideda kitus langus ar duris, nelegaliai vykdo statybas, bet kad chamiškai nukabintų memorialinę lentą ir dar ne savo, apsimeluotų, kad Vilniuje suderinę leidimus, nors tai neįmanoma, tikrai nepamename", – pasipiktinimo neslėpė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus. "Be to, juk tai padarė beveik valstybinės šventės išvakarėse, čia toks spjūvis į veidą, kai nuima J.Tumą-Vaižgantą ir kažkokią divą uždeda. Vienareikšmiškai tokia baisi reklama ten negali būti, tikrai bausime", – žadėjo jis.

Leidimų nėra

Pasak Maironio lietuvių ir literatūros muziejaus, kuriam priklauso ir J.Tumo-Vaižganto muziejus, darbuotojų, vestuvių salono atstovai teigė, kad atminimo lenta į naują vietą – tarp langų – bus perkelta artimiausiu metu. A.Pakėnui verslininkai aiškino, kad visus leidimus yra suderinę su Kultūros paveldo departamentu. Reikiamus dokumentus jie neva gavo ne Kauno skyriuje, o Vilniuje, tačiau paveldosaugininkai gūžčioja pečiais, nes tokioms pertvarkoms jokie leidimai neišduoti.

"Informuojame, kad pastatas Aleksoto g. 10 yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Šio namo antrame aukšte gyveno J.Tumas-Vaižgantas. Pranešame, kad Kultūros paveldo departamentas J.Tumo-Vaižganto memorialinės lentos demontuoti nėra leidęs ir išorinės vaizdinės reklamos įrengimo projekto nėra derinęs. Dėl savavališkai atliktų darbų Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius pradėjo tyrimą", – komentavo Kultūros paveldo departamento Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Rūta Evelina Šutinytė.

Kad vestuvinių drabužių salonas neteisėtai vykdo darbus, patvirtino ir S.Stoškus. Jis tikino, kad apie tokius veiksmus sužinota tik tada, kai internete pasklido nuotraukos, kuriose matyti, kad atminimo lentą pakeitė kitokia iškaba.

Nepakeista paskirtis

S.Stoškus tikino, kad tą dieną, kai kilo skandalas dėl nukabintos memorialinės lentos, jis buvo išvykęs į Vilnių, todėl J.Tumo-Vaižganto namą galėjo apžiūrėti tik vakare.

S.Stoškus sakė matęs, jog ten atliekamas remontas, tačiau projektas su paveldosaugininkais taip pat nebuvo derintas, todėl tai galima prilyginti savavališkiems statybos darbams. "Viskas, ką įmanoma pažeisti, čia buvo pažeista", – pridūrė S.Stoškus.

Jis tikino, kad ten, kur įrenginėjamas naujas vestuvių salonas, yra gyvenamosios patalpos, tad norint užsiimti vestuvinių suknelių verslu, patalpų paskirtis privalėjo būti pakeista į komercinę. Tam reikalingas ne tik paveldosaugininkų, bet ir gyventojų sutikimas. Anot Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjo, verslininkai ir šio reikalo nėra išsprendę.

Viskas, ką įmanoma pažeisti, čia buvo pažeista.

Istorija – kaip detektyvas

Kilus skandalui dėl išniekinto J.Tumo-Vaižganto atminimo, įžūliai pasielgę verslininkai smogė darsyk – Lietuvos šviesuolį pavertė diva. S.Stoškus pats užfiksavo, kad memorialinė lenta J.Tumui-Vaižgantui sugrąžinta į įprastą vietą, tačiau virš jos paliktas pavadinimas "Diva".

"Toks visiškai siurrealistinis vaizdas. Viršuje – J.Tumo-Vaižganto butas, apačioje – neaiškios reklamos", – negalėjo atsitokėti paveldo sergėtojas. Kitą dieną reklamos iškaba jau buvo dingusi. S.Stoškus svarstė, kad verslininkai galbūt susiprato padarę kvailystę.

Tiesa, iš pradžių ant sienos sugrįžo tik dalis memorialinės lentos. Lyginant ankstesnes fotografijas, paaiškėjo, kad trūksta stambių memorialinės lentos apvadų. Paveldosaugininkams užsimojus aiškintis, kur dingo šios atminimo lentos dalys, verslininkai pakabino viską taip, kaip buvę.

S.Stoškus sakė girdėjęs apie verslininkų idėją memorialinės lentos vietoje įstatyti duris, esą buvo pateikti ir siūlymai, tačiau jiems įgyvendinti leidimas nebuvo duotas.

"Mes visada už autentiką, o ten buvo istorinės durys. Senamiestyje daug kur buvo pirklių krautuvėlės, kurios turėjo duris ant kampo. Tai čia problemos nėra, bet kai yra mūsų tautos šviesiam žmogui įrengta lenta, tai savavališkai niekas negali jos nuimti ir perkelti kitur. Viską reikia suderinti ir gauti tam leidimus", – sakė S.Stoškus.

Padarė gerą darbą?

"Atminties lenta nėra standartinė ir pritaikyta būtent tai vietai, tad atitinka visus gabaritus ir proporcijas. J.Tumo-Vaižganto vardas yra svarbus ir namas jau vadinamas jo vardu, – kalbėjo architektas Šarūnas Kiaunė, šiame name dirbantis kartu su žmona architekte Asta Kiauniene. Š.Kiaunė pripažino, kad ta vieta patraukli verslui, tačiau verslininkų akibrokštą pavadino neetišku.

"Šioje situacijoje tiesiog reikia rasti kompromisą, kaip tinkamai įamžinti J.Tumą-Vaižgantą. Dabartinės lentos negalima nešioti po visus namo kampus, tam reikalingas naujas sprendimas", – įsitikinęs architektas.

Vestuvių mados salono "Diva" vadovė Agnė Martinkėnė patvirtino, kad derinami planai atkurti kampines pastato duris, o lentą esą prireikė nukabinti dėl šiuo metu vykstančių remonto darbų.

"Dėl remonto ta siena buvo pavojinga praeiviams iš lauko, todėl paminklas buvo nuimtas, išvalytas, nupoliruotas, sutvarkytos raidės ir pakabintas atgal. Norėjome gerą darbą padaryti, o visi užsipuolė. Mes jį tiesiog išblizginome ir ruošiame perkelti į kitą vietą. Bet tai nereiškia, kad mes norime jį iš viso nuimti, paslėpti, išmesti", – kalbėjo A.Martinkėnė.

"Toks paaiškinimas sunkiai įsivaizduojamas. Mes kreipėmės į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad jie atliktų patikrinimą, ar remontui buvo gauti visi reikiami leidimai, ar darbų metu nebuvo pažeistos pastatą laikančios sienos", – sakė paveldosaugininkas Andrius Liakas.

Daug painiavos

Būsimo vestuvių salono vadovė pridūrė, kad šioje situacijoje reikėtų pasidomėti, ar J.Tumo-Vaižganto memorialinė lenta seniau buvo teisėtai pakabinta.

"Tokiu leidimu reikėtų pasidomėti, nes jo nėra. Tai apie ką mes kalbame tada? Kodėl ta lenta ten iš viso pakabinta, jei ant namo yra numatyta visai kita vieta", – rėžė verslininkė.

Ji pridūrė apie remonto ir kitus leidimus nieko nežinanti, nes patalpas salonas nuomosis, o buto savininkas, moters teigimu, labai užimtas, todėl su žurnalistais nekalbės.

A.Martinkėnė tikino, kad būsimo salono iškaba buvo pakabinta tik trumpam – norint pasižiūrėti, kaip atrodytų, jei nebūtų ant sienos memorialinės lentos.

Verslininkė aiškino dar nežinanti, kada vestuvių mados salonas šioje Senamiesčio vietoje atvers duris, tačiau po kelių valandų viešųjų ryšių specialistai išplatino pranešimą apie netrukus įvyksianti salono atidarymą.

Tokia naujiena paveldosaugininkus dar kartą pribloškė, mat patalpų savininkas specialistams nurodė, kad ūkinė veikla dabar ten nevykdoma.

Trūksta supratimo

Paveldo sergėtojams dažnai tenka aiškintis dėl įvairių pažeidimų, tačiau Kaune būta ir didesnių paveldo niokojimo atvejų.

Iki 2011 m. Vilniaus gatvėje, prie buvusios "Žibutės" valgyklos, puikavosi stoginė ir originalios kolonos, tačiau pastato savininkams tai pasirodė menkavertis turtas, tad jie savavališkai juos išardė ir išvežė. Kolonų autorius architektas Rimvydas Palys tąkart pasakojo, kad tokios pastato detalės atsirado, kai buvo rekonstruojama Vilniaus gatvė, maždaug prieš 30 metų.

Tuomet sukurta ir daug kitų gatvės elementų – originalių šviestuvų, informacinių stulpų, šiukšliadėžių, telefono būdelių. Tuomet Kultūros paveldo departamento specialistai tikino leidimo nuardyti stoginę nedavę, tik buvo pritarę savininkų priešprojektiniams pasiūlymams.

2013-aisiais kilo skandalas, kai sąvartyne buvo pastebėtos autentiškos tarpukario durys. Jas pavykus išpirkti, surengta teatralizuota durų grąžinimo į senąją vietą akcija.

2015 m. nuo verslininkų buldozerių griuvo Šančiuose buvę senieji rūsiai. Tuomet griaunamus paveldo saugomus rūsius pastebėjo vietos gyventojai. Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius Liutauras Tarbūnas patvirtino, kad griauti carinio laikotarpio rūsių A.Juozapavičiaus pr. 11 sklype nebuvo leista ir tai padaryta savavališkai. Naujai išdygusio prekybos centro valdytojams paskirta piniginė bauda. Taip pat specialistai įpareigojo atstatyti senuosius rūsius. Tais pačiais metais prie VII forto krito ir istorinė XIX a. raudonų plytų ledainė.

Paveldosaugininkai pripažįsta, jog vertingos miesto detalės pražūva dėl gyventojų ir verslininkų supratimo stokos. Žmonės paprastai siekia savo turtą suremontuoti pigiausiomis priemonėmis ar bet kokia kaina investuoti į verslą, tad lengva ranka griauna tai, kas ilgus metus buvo saugoma ir vertinama.