Paklausė kolegos patarimo

"Vasara prabėgs dirbant?" – teiraujamės A.Žiurausko. "Matyt. Geras oras, ilgai būna šviesu – dirbame po dvylika valandų per parą. Emilija turi savo studiją, jai lengviau planuoti laiką, nereikia aštuntą ryto būti darbe. O kai aš turiu laisvo laiko, tada kur nors nuvažiuojame", – sako aktorius.

Pastaruoju metu važiuoja į šunų parodas, tačiau dažniau – į šunų bėgimo varžybas. Jose dalyvauja vipetų veislės kalytės Mūza ir Smilga, į Žiurauskų namus atkeliavusios iš veislyno "Mano šansonetė". Mūza – pustrečių, Smilga – pusės metų, o kokio amžiaus mišrūnas Trolis – nežinia. Andrius jį iš prieglaudos pasiėmė prieš dešimt metų, jau tada buvo pražilęs, tai dabar gal kokių 14–15...

Kai prieš dvejus metus pora panoro mažo šunelio ir svarstė, kokį įsigyti, kolega iš Kauno nacionalinio dramos teatro Dainius Svobonas paragino įsigyti vipetą. Nuo to laiko, kai pats turėjo vipetą, yra įsimylėjęs šios veislės šunis.

"Nieko apie šią veislę nežinojau, buvau tik matęs, – sako A.Žiurauskas. – Man, kaip ir nemažai daliai tautiečių, tie šunyčiai atrodė tokie perkarę iš bado. Ir mes dabar sulaukiame pastebėjimų: "Dieve, kokie liesi, šonkauliai matosi. Jūs tikriausiai jų nešeriate?" Bet įsigijome, ir mus ta veislė visiškai pavergė. Dabar, kai esame tame sociume, vipetų augintojų komunoje, suprantu, kad vipetai sugeba pavergti žmones. Ne be pagrindo egzistuoja pokštai, kad ne vipetas yra žmogaus draugas, o žmogus vipetui – draugas ir tarnas. Tad šiek tiek dabar tarnaujame."

Ne be pagrindo egzistuoja pokštai, kad ne vipetas yra žmogaus draugas, o žmogus vipetui – draugas ir tarnas. Tad šiek tiek dabar tarnaujame.

Patinka lenktynės

Tiesa, A.Žiurauskas pastebi, kad net ir vienos veislės šunys – skirtingi. Mūza ir Smilga irgi smarkiai viena nuo kitos savo charakteriu skiriasi. Mūza – labai aikštinga, amžinai dėl ko nors įsiskaudinusi, jei sušlampa letenėlę – šlubuoja. Mažoji Smilga – kitokia: visada linksma, judri, pati šoka į vandenį dūkti, o Mūza negali suprasti, kaip vanduo gali būti smagus.

Pora su augintinėmis kelis kartus važiavo į šunų parodas, tačiau niekam tai nepasirodė smagu – greičiau varginantis ir sunkus darbas tiek žmonėms, tiek šunims. Iš veisėjos, kuri šuniukus parūpino, jie sužinojo, kad visai smagus užsiėmimas yra dalyvauti šunų lenktynėse, kurios vyksta tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. Pasak Andriaus, dar važiuojant į laukus šuo kažkokiu būdu supranta, kad dabar jis bėgs, ir jau pradeda nerimauti: "Kada, kada, kada? Kada jau galėsiu lėkti? Kada jau galėsiu vytis tą plastikinį grobį per laukus?"

"Labai smagus užsiėmimas, džiaugiamės, kad esame toje čempionų giminėje, nes Mūzos ir Smilgos mama šioje srityje jau nemažai metų yra viena iš Lietuvos vipetų lyderių. Dabar ir dukros jau neblogai pasirodo", – šypsosi aktorius.

Sprinterio charakteris

Pasak A.Žiurausko, mitas, kad vipetai – nenustygstantys vietoje ir nerimstantys šunys.

"Manau, dauguma yra girdėję apie sprinterius. Sprinteris – ne tas, kuris visą dieną bėga. Sprinteris bėga 3 min., o paskui visą laiką ilsisi. Tai, grubiai kalbant, sprinterio gyvenimo diena yra miegoti, miegoti, miegoti ir vieną kartą per dieną labai greitai bėgti. Vipetas toks ir yra. Miegalius, visiškas sofos šuo. Tiesa, niekada neguli ant grindų – jau būk geras, paklok bent ant kėdės ar tiesiog leisk ant lovos gulėti. Bet jeigu jau tu jį laukuose paleidai, tai jis bėgs iš visų jėgų, savo 3–4 min. išbėgios... ir viskas: vežk mane namo miegoti", – pasakoja pašnekovas.

Jeigu dalyvauja varžybose ir jos būna sunkios – net du bėgimai, tai paskui šuo miega pusantros paros. Dėl to, anot A.Žiurausko, bute laikyti vipetai – labai tinkami šunys. Tik jau būk geras – kartą per dieną nuvežk jį kur nors į laukus ir paleisk palakstyti. Tiesa, dar reikia žiūrėti, kad paleistum saugiai, nes jų bėgimo greitis yra milžiniškas – gali susižaloti: nepastebi nei žolėje esančių akmenų, nei kitų kliūčių. Tad tenka specialiai važiuoti ten, kur žolė žemesnė, reljefas lygesnis, kliūčių mažiau, teritorija aptverta, kad šuo į gatvę neišbėgtų.

Reikia draugijos

Šie augintiniai džiugina meilumu. Smilga pakviesta atbėga iškart ir gali užbučiuoti mirtinai. Mūza, nors  pakviesta, toli gražu ne visada atbėga pasimeilinti, bet gulėdama šalia žmogaus būtinai turi prie jo prisiglausti. Jei žmogus sėdi ant sofos – įlįs tarp sofos atkaltės ir nugaros. Gali jos neglostyti, bet ji būtinai snaus prisiglaudusi.

"Jos skirtingos seserys su skirtingais požiūriais į daug ką, bet abi labai mėgsta žiūrėti televizorių, – sako vipečių šeimininkas. – Žvėriukai joms – įdomiausias dalykas. Jeigu šunys ekrane, tai juos dar ir aploja, kodėl jie su jomis nebendrauja."

Anot A.Žiurausko, pirkti vipetus buvo žmonos iniciatyva. Jis pats teigė ilgai galvojęs, ar tikrai jiems reikalingas antras, o paskui – ir trečias šuo. O dabar net neįsivaizduoja šeimos namų be tų trijų šunų.

"Kai atsirado Mūza, Trolis kokį mėnesį stengėsi jos nepamatyti, maždaug: aš užsimerksiu, gal jos nėra, – pasakoja aktorius. – Paskui Mūza užaugo, tapo ramesnė. Bet dabar Smilga verčia namus aukštyn kojom. O Troliui labiau norisi ramybės, tai jis stengiasi susisukti kur nors kamputyje, tikėdamasis, kad gal jos bežaisdamos jo nepastebės."

Prieš parsiveždama namo Smilgą pora nerimavo, kaip reaguos Mūza. Tačiau ji priėmė mažylę vos ne kaip savo dukrytę, kuria reikia rūpintis ir mylėti. Dabar, Smilgai paaugus, kalyčių santykiai jau kitokie – jos kartais taip dūksta, kad svetimas žmogus pagalvotų, jog pjaunasi: vyksta kautynės ir lenktynės, viena kitai į gerklę kabinasi, bet toks jų žaidimas.

Vedžioja šunis pakaitomis, tas, kuris laisvesnis. Jei pavyksta susiderinti, kad abu turi laiko, – eina kartu. Tačiau šiuo metu, kai A.Žiurauskas per dienas laiką leidžia filmavimo aikštelėje, visas rūpestis šunimis tenka Emilijai.

Jei žino, kad tą dieną nė vienas negalės skirti šunims dėmesio, vipetes nuveža į šunų darželį Kaune – ryte nuveža, vakare pasiima.

Tad kas vis dėlto šeimos namuose vadinamasis gaujos vadas? Pasak Andriaus, gal Emilija, nes ji daugiau laiko praleidžia su augintiniais, tad yra jiems svarbiausia. Bet jei Emilijai nepavyksta susitvarkyti, ji kreipiasi į vyrą: "Andriau, pasakyk joms." "Vadinasi, dar kažkiek esu autoritetas šeimoje. Nedaug, bet..." – juokiasi aktorius.

O eibių prikrėtusios augintinės nemažai – sofą teko keisti, nes Mūza ją sudraskė. Smilga kelių knygų viršelius nukramtė, Mūza – aparatūros laidus. Trolis kadaise buvo pripratęs šiukšliadėžėse maisto ieškoti, tai namuose iki šiol šiukšliadėžės be priežiūros palikti negalima – bus išversta ir po visą butą ištąsyta. O šiukšliadėžėje būna tiek skaniai smirdančių dalykų, kad ir aristokratiškumu pasižyminčios vipetės neatsilaikytų...

Andrius konstatuoja: "Vipetai tikrai galvoja, kad mes gyvename dėl jų, o ne jie dėl mūsų."

Apie vipetus

• Vipetai kilę iš Anglijos, tai mažasis anglų kurtas. Jie buvo sukurti sportui ir smulkių žvėrelių – lapių, zuikių – medžioklei. Šie šunys greiti, vikrūs, pasižymi didele sprogstančia energija, tikri sprinteriai.

• Vipetų charakteris idealus – jie meilūs, linksmi, prieraišūs. Lauke yra aktyvūs, o namuose – ramūs. Jei su vaiku auginami nuo mažens, yra pakantūs ir niekuomet neparodys agresijos.

• Vipetai skiriasi stambumu, ūgiu, spalvomis, net išraiškomis. Klasikinis tipas – blyškesnis, neturi ryškios pigmentacijos, o amerikietiškas turi ryškų pigmentą, ilgą kaklą ir išraiškingas akis. Skandinaviški vipetai ilgesni.

• Vipetai būna visokiausių spalvų. Mėlyni – rečiausi, nes genetiškai dažnai mėlyno atspalvio vipetai susirenka visas ligas, jų sveikata būna silpnesnė, tad veisėjai vengia veisti šios spalvos šuniukus.

• Nors vipetai ilgaamžiai, reikėtų atsiminti, kad tai greiti šunys ir dėl to gali lengvai patirti traumų. Augintinius būtina atidžiai saugoti ir numatyti net menkiausias grėsmes, kurių gali pasitaikyti jiems greitai ir staigiai judant.

• Vipetų raumenys yra nulemti genetiškai – toks jų sudėjimas. Daugelis mano, kad su jais reikia daug aktyviai judėti, nes šunų kūnas – atletiško sudėjimo. Taip, kol šuo jaunas, jam svarbu išsikrauti, tuomet vipetas namie bus ramesnis. Paaugę jie tampa ramesni. Jeigu norisi bėgioti ar važinėti dviračiu, vipetai neprieštaraus – bus šalia.

• Šie šunys mėgsta kompaniją, tad idealu, jei namuose gyvena du vipetai.

• Priežiūra gana paprasta – šėrimosi laikotarpiu augintinį užtenka lauke perbraukti gumine pirštine – taip išsipurto nereikalingas kailis. Maudyti reikia tik pagal poreikį, kai stipriai išsipurvina.

• Vipetai iš visų kurtų yra prieraišiausi, paklusniausi ir lengviausiai dresuojami. Bet jie ne aviganiai, komandų taip tiksliai nevykdo – reikia juos sudominti. Jie nelinkę besąlygiškai paklusti šeimininkui, bet viską supranta, imlūs dresūrai.