„Mylėjo Gyvenimą, Architektūrą, savo miestą Kauną, Tėvynę ir Pasaulį. Liko daug jo talentingų kūrinių - tikrų miesto ženklų, nebaigtų darbų... Jo buvo pilna visur - pilietinėj talkoj, architektų ir santariečių bendruomenėj. Jis aukojo savo laiką ir talentą, kurdamas Cz.Miloszo gimtinės, Sugiharos namų projektus, jo energijos užteko visiems... Jis buvo keliautojas, žmogus, kuris nuolat troško žinių ir labai mokėjo džiaugtis Gyvenimu“, – savo feisbuko paskyroje rašo žurnalistė Birutė Garbaravičienė.

A.Kančas gimė 1954 gegužės 22 d. Kaune. 1978 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, įgijo architekto specialybę. 1978–95 m. dirbo architektu Miestų statybos projektavimo institute Kaune. 1990–96 m. ėjo Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko pareigas. Nuo 1991 m. vadovavo individualiai projektavimo įmonei „A. Kančo studija“. Nuo 1996 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute. A.Kančas projektavo visų tipų visuomeninius pastatus, gyvenamuosius namus, interjerus.

„Kovotojas. Visą gyvenimą dirbome kartu. Kartais skirtingose barikadų pusėse, o kartais vienoje pusėje, drauge. Savaitgalį skambino man, bet ne apie savo sveikatą pašnekėti, o apie darbus. Klausė, kaip patobulinti projektą, kurį dabar darė. Iki pat pabaigos dirbo ir negalvojo apie save“, – sunkiai žodžius rinko apie išėjusį bendražygį savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. Anot jo, A.Kančas kiekvienam gali būti pavyzdžiu. „Jis niekada neverkšleno nedejavo ir nesiskundė. Nebuvo jam laiko sirgti, važinėjo visur, domėjosi pasaulinės architektūros tendencijomis. Labai liūdna“, – sakė N.Valatkevičius.  

„Labai svarbu, kad miestas būtų gyvas ir jame būtų žmonių. Tai pat svarbu sukurti architektūrinę vertę. Tie dalykai po truputį vyksta. Kaune atsiras mokslo centras. Vienas iš didesnių pokyčių, kurie anksčiau ar vėliau ateis į Kauną, turėtų būti įdarbintos upės. Tada išryškėtų Kauno unikalumas, kad jis yra dviejų upių santakoje. Tikėtina ir labai norėtųsi, kad būtų sutvarkyta miesto centrinė dalis ir visi kiemai. Kiekviena epocha ir laikas turi turėti savo papildomus ženklus ir įnešti į miesto veidą kažką naujo. Kauno miestui palinkėčiau, kad jis plėstųsi ir augtų kokybine prasme, kad būtų įgyvendinti visi numatyti projektai. Kauniečiams palinkėčiau mylėti savo miestą ir tinkamai suvokti, kokia unikali yra Kauno modernizmo architektūra", – yra sakęs A.Kančas.

Atsisveikinimas su A. Kanču

Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Laisvės. al. 71, spalio 20 d., ketvirtadienį, nuo 11 iki 21 val. Spalio 21 d., penktadienį, nuo 10 val. 14 val. urna išlydima į Petrašiūnų kapines.

Didžiausi A. Kančo projektai

Sportininkų viešbutis prie Kauno marių, 1984 m.

Vaikų globos namai „Atžalynas“, 1984 m.

Maltos ordino senelių namai, 1987 m.

Dailininko A.Šato galerija, 1993 m.

Šv. Kazimiero bažnyčia, 1997 m.

Restoranas „Miesto sodas“ ir muzikinis klubas „Siena“, bendaautoriai archit. Marijus Preisas, Lina Kazakevičiūtė, 1999 m.

Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčia ir parapijos namai, 1999 m.

Restoranai „Avilys“, „Šnekutis“ Kaune, abu 2000 m.

Įmonės „Kraft Foods Lietuva“ administracijos ir laboratorijos pastatų kompleksas, bendaautoriai Gustė Kančaitė, L.Kazakevičiūtė, Laimis Savickas, 2001 m.

Automobilių salonas „Sostena“ Kaune, 2002 m.

Gyvenamasis kvartalas „Fredos miestelis“, bendraautoriai L.Kazakevičiūtė, L.Savickas, M.Preisas, pradėtas 2003 m.

Bendrovės „Audiotonas“ administracinis pastatas Kaune, 2004 m.

Kauno dramos teatro rekonstrukcija, 2004 m.

Dailininko V.K.Jonyno studija galerija, Druskininkai, 1998 m.

Česlovo Milošo kultūros centras, Šeteniai, 1999 m.

Alaus restoranas „Avilys“ Vilniuje, 2000 m.

Norvegijos ambasados pastatas Vilniuje, 2005m.

Prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ Kaune, bendraautoriai G.Jurevičiaus studija, 2007 m.

Kauno Jono Pauliaus II koplyčia, 2014 m.