Gyvena legaliai

Petronėlė Gražina Dziminavičienė kaip ir visi Lietuvos pensininkai kiekvieno mėnesio 10 dieną gauna senatvės pensiją. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenančios senolės dukra Genovaitė H. (pavardė redakcijai žinoma) pasakoja apstulbusi, kai atsidariusi elektroniniame banke mamos sąskaitą pamatė, kad ji areštuota, o teismo sprendimą vykdžiusi antstolė iš pensininkės sąskaitos nurašė apie 400 eurų.

"Viena – tai yra didesnė suma nei mamos pensija. Antra – antstolė paaiškino vykdanti teismo sprendimą, bet apie jį mes nieko nežinojome", – stebėjosi jau 20 metų Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Genovaitė H.

Patikslinti 2012 m. birželį buvusių aplinkybių apie P.G.Dziminavičienės iškeldinimą negali, nes byla sunaikinta.

Pasirodo, bendrovė "Kauno energija" kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš Genovaitės H. mamos P.G.Dziminavičienės už 2011 m. lapkričio 1 d.–2012 m. birželio 28 d. laikotarpiu tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Tačiau Genovaitė H. tvirtina, kad ji dar 2011 m. spalį išsivežė mamą į Angliją.

Kauno apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad 1939 m. gimusios P.G.Dziminavičienės nei gyvenamoji vieta, nei darbo vieta nežinomos.

"Kaip gali būti nežinoma mamos gyvenamoji vieta, kai ji deklaruota pas mane Anglijoje. "Sodra", bankas jai siunčia laiškus adresu Anglijoje. 2015 m. mamai keitėme pasą per Lietuvos ambasadą Jungtinėje Karalystėje. Kiekvienais metais mama turi prisistatyti ambasadoje, kad dar gyva ir jai reikalinga senatvės pensija. Ji Anglijoje gauna ir medicinines paslaugas, gydytojai jai išrašo receptus vaistams. Nėra taip, kad mama čia, Anglijoje, gyvena slapta, o pensiją jai moka Lietuva", – aiškino senolės dukra Genovaitė H.

Ir iš tiesų Genovaitė H. parodė "Sodros" siųsto laiško į Angliją nuotrauką, tačiau Registrų centre tebėra įrašas, kad P.G.Dziminavičienė išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę be konkretaus adreso.

Antstolė Neringa Basevičienė patikino, kad šiuo metu senolės sąskaitos areštas panaikintas, o laisvai disponuojama suma, kuria gali naudotis pensininkė, sudaro jos pensiją. Ši, maždaug 300 eurų, suma nebus liečiama, tačiau jei sąskaitoje bus daugiau lėšų, jos gali būti nuskaičiuotos.

Terminas nepradelstas

Bet apie viską nuo pradžių. Į Kauno apylinkės teismą dėl beveik 700 eurų skolos išieškojimo iš P.G.Dziminavičienės už 2011 m. lapkričio–2012 m. birželio mėnesius "Kauno energija" kreipėsi šiemet, praėjus beveik devyneriems metams nuo skolos susidarymo.

"Kauno energijos" atstovas Ūdrys Staselka paaiškino, kad Civilinis kodeksas skoloms prisiteisti numato dešimties metų terminą. "Procesinių dokumentų parengimas teismams ir kitoms institucijoms dažnai gerokai užtrunka, tačiau Civilinio kodekso numatytas terminas nebuvo pradelstas", – kodėl devynerius metus delsė susirūpinti tariamu skolininku aiškino Ū.Staselka.

Ieškinys buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Šių metų rugsėjo 23 d. surašytame sprendime už akių Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Lukauskaitė nurodo, kad P.G.Dziminavičienei ieškinio ir teismo pranešimas, kuriame nurodoma galimybė per keturiolika dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį, buvo įteikti rugsėjo 2 d. viešo paskelbimo būdu teismai.lt svetainėje.

"Šioje byloje neįteikus atsakovei procesinių dokumentų ieškovės nurodytos atsakovės gyvenamosios vietos adresu, teismas savo iniciatyva kreipėsi į Gyventojų registrą, užklausdamas apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą. Iš gyventojų registro 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo gauta informacija, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą gyventi į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę. Atsižvelgiant į tai, kad Gyventojų registro informacijoje atsakovės adresas Jungtinėje Karalystėje nebuvo nurodytas, teismas, vadovaudamasis LR CPK 130 straipsniu, procesinius dokumentus įteikė atsakovei viešo paskelbimo būdu", – atsakyme "Kauno dienai" nurodė Kauno apylinkės teismo atstovė Vaiva Milkeraitienė.

Teismas nerenka įrodymų

Na, galime tik pafantazuoti, kaip 81-ų senolė kasdien naršo Lietuvos teismų svetainėje, galbūt jai kokia žinutė palikta viešo paskelbimo būdu. Tad visai nenuostabu, kad nei G.P.Dziminavičienė, nei jos dukra nežinojo apie teismo procesą ir niekaip negalėjo apginti savo pozicijos.

"Informuoju, kad civilinėse bylose pagal ieškovės AB "Kauno energija" ieškinius dėl skolų priteisimo, teismas neturi pareigos būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva. Visus reikšmingus bylai įrodymus teikia ieškovė AB "Kauno energija", – pozicijos laikėsi teismo atstovė.

Taip, už akių priimtame sprendime nurodyta, kad teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Kaip įrodymas vertinta 1995 m. sudaryta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis, Registrų centro duomenys apie gyvenamąją vietą, nekilnojamąjį turtą ir antstolio iškeldinimo protokolas.

"Antstolio iškeldinimo protokole užfiksuota, kad 2012 m. birželio 28 d. antstolis vykdė atsakovės P.G.Dziminavičienės iškeldinimo iš buto, kurio duomenys neskelbtini Kaune, veiksmus", – vienu iš pateiktų įrodymų rėmėsi teismas.

Teismas grindžia, kad šiemet rugsėjį sprendimu P.G.Dziminavičienės priteista skola "Kauno energijai" už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki faktinio jos iškeldinimo, 2012 m. birželio 28 d., pagal antstolio iškeldinimo protokolą.

Šokiruojantis iškeldinimas

Šioje vietoje būtina sugrįžti į 2011 m. Tų metų gegužę į "Kauno dieną" kreipėsi vieno Vievio gatvės daugiabučio gyventojai, prašydami pagalbos, nes antstolis į gatvę nori išmesti ligotą senolę.

Tai buvo P.G.Dziminavičienė. Tuomet 73-ejų moteris gydėsi po patirto insulto. Įvertinęs situaciją, antstolis atidėjo iškeldinimą mėnesiui. Tačiau paaiškėjo liūdna ir paini buto, kuriame gyveno senolė, situacija. Kaip rodė antstolio turimi dokumentai, minimas butas buvo parduotas iš varžytinių. Jį įsigijusi moteris ir kreipėsi į teismą dėl senolės iškeldinimo.

Nors 2011 m. spalio 28 d. senjorė išvažiavo iš Lietuvos, antstolis oficialiuose dokumentuose užfiksavo, kad moteris iškeldinta tik 2012 m. birželio 28 d. (Evaldo Butkevičiaus nuotr.)

Vievio gatvės daugiabutyje P.G.Dziminavičienė gyveno nuo 1990 m. Butas nuosavybės teise priklausė bendrovei "Kauno baldai". P.G.Dziminavičienė dirbo šioje bendrovėje ir bute gyveno pagal teisėtai išduotą gyvenamosios patalpos orderį.

Apie 2000-uosius "Kauno baldų" atstovai pareikalavo, kad moteris išsikraustytų.

P.G.Dziminavičienė nesutiko. Ginčą sprendęs Kauno miesto apylinkės teismas atmetė "Kauno baldų" ieškinį iškeldinti buvusią darbuotoją. Moteris liko gyventi trijų kambarių bute.

Atrodo, kad po teismo sprendimo prasidėjo įdomioji šio buto istorijos dalis. Susirinkusieji aiškino, kad "Kauno baldai" butą pardavė. Jį nusipirkusi moteris prasiskolino bankui. Kadangi skolininkė buvo įkeitusi šį butą, bankas jį pardavė iš varžytinių.

2010 m. gegužę butą įsigijo nauja savininkė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Apie tai, kad iš varžytinių parduodamame bute gyvena 73 metų moteris, neužsimenama, o naujoji savininkė tąsyk tikino butą pirkusi jo nežiūrėdama ir apie senolę esą nieko nežinojo.

Atsiskaitė ir išskrido

Apie tai, kad "Kauno baldai" pardavė butą, jame gyvenanti P.G.Dziminavičienė sužinojo tik tada, kai kreipėsi į savivaldybę dėl jo privatizavimo. Keistoje situacijoje atsidūrusi moteris raminosi tuo, kad yra net dviejų teismų sprendimai, kuriais remdamasi ji buvo įsitikinusi teisėtai gyvenanti bute.

2011 m. įvyko lūžis – senolės sveikata pašlijo, antstolio vizitas dėl iškeldinimo įnešė sumaišties, o mamos į Lietuvą grįžusi aplankyti dukra rado ją nusilpusią ir apimtą gilios depresijos.

"Supratau, kad negaliu jos vienos palikti, ir nutarėme, kad ji apsigyvens pas mane Anglijoje. Dar bandėme aiškintis dėl to buto su advokatės pagalba, bet mums nesisekė. Juolab kad aš Anglijoje gyvenu nuo 2000-ųjų, tad pernelyg komplikuota viskas buvo", – pasakoja Genovaitė H.

Pasak dukters, rengiantis su mama išvykti, ji pasirūpino, kad visi mokesčiai už tą laikotarpį, kai mama gyveno minėtame Vievio gatvės daugiabutyje, būtų sumokėti. "Tame name už šildymą buvo pateikiama bendra sąskaita visam namui ir padalydavo kiekvienam butui atskirai. Namo pirmininkas pateikė sąskaitą ir mes jam pranešėme, kad išvykstame. Nebeprisimenu, ar dar kažkam sakėme apie išvykimą", – beveik dešimtmečio senumo įvykius stengėsi atkurti Genovaitė H.

Tačiau ji tiksliai pamena, kad 2011 m. spalio 28 d. su mama paliko Lietuvą. "Nei dėl elektros, nei dėl šalto vandens jokių skolos sąskaitų negauname. Tai patvirtina, kad už viską išvažiuodamos atsiskaitėme. Ir ką galėjo iškeldinti 2012 m. birželio 28 d., jei mamos jau nuo 2011 m. spalio 28 d. nebuvo nei tame bute, nei Lietuvoje", – klausimus liejo Genovaitė H.

Įvykių seka

Asmens duomenų apsaugos įstatymas riboja galimybę tiksliai išanalizuoti šią keistą situaciją. Tačiau atkuriant logišką įvykių seką, vis dėlto panašu, kad P.D.Dziminavičienė nuo 2011 m. spalio 28 d. negyveno bute, už kurio šildymą susidariusi skola jai buvo primesta.

2010 m. balandį butas Vievio gatvės daugiabutyje buvo parduotas iš varžytinių. Po mėnesio registruota naujoji buto savininkė. Po metų, 2011-ųjų gegužę vyko pirmasis P.G.Dziminavičienės iškeldinimas, kurį antstolis atidėjo mėnesiui.

Nuo jos išvykimo 2011 m. spalį iki paskutinio antstolio protokolo apie iškeldinimą 2012 m. birželį ir susidarė skola už šildymą. Bendrovė "Kauno vandenys" neatskleidė, kas, kaip mokėjo už to buto sunaudotą vandenį, tačiau patvirtino, kad 2011 m. lapkričio – 2012 m. birželio laikotarpiu butui, kurį paliko P.G.Dziminavičienė, buvo skaičiuojamas tik abonentinis mokestis. Tai reiškia, kad šaltu vandeniu bute nebuvo naudojamasi.

Tikėtina, kad identiška situacija ir su elektros tiekėju. Nors nuo 2011 m. kelis kartus keitėsi elektrą tiekiančios įmonės pavadinimas. Tačiau patikslinti situacijos ESO negalėjo dėl asmens duomenų apsaugos.

Kadangi šildymas Vievio gatvės daugiabučiui tiekiamas centralizuotai, jokio skirtumo, ar bute kas nors gyvena, ar ne – jis vis tiek šildomas.

Iškeldinimo bylos neliko

Atskirai verta paminėti iškeldinimo protokolo niuansus. Iškeldinimą vykdęs ir protokolą surašęs antstolis Valdas Zubinas paaiškino, kad iškeldinimo byloms numatytas trejų metų saugojimo terminas, todėl patikslinti 2012 m. birželį buvusių aplinkybių apie P.G.Dziminavičienės iškeldinimą negali, nes byla sunaikinta.

Kaip gali būti nežinoma mamos gyvenamoji vieta, kai ji deklaruota pas mane Anglijoje. "Sodra", bankas jai siunčia laiškus adresu Anglijoje.

Antstolis V.Zubinas neatmetė tikimybės, kad fiziškai P.G.Dziminavičienės bute Vievio gatvės daugiabutyje galėjo ir nebūti, o tik likę senolės daiktai, baldai, kurių ji neišsivežė į Jungtinę Karalystę. Kai antstolis surašo jau anksčiau pradėto iškeldinimo baigiamąjį protokolą, vis tiek yra rašoma, kad vyko P.G.Dziminavičienės iškeldinimas, net jei fiziškai jos pačios nekeldino.

Ir dar viena detalė. Antstolis patikslino, kad iškeldinimo protokolą ir bylą, pasibaigus trejų metų saugojimo laikui, jis sunaikina, tačiau protokolą gali turėti tik tas asmuo, kuris kreipėsi dėl P.G.Dziminavičienės iškeldinimo. O tai, savaime suprantama, 2010 m. gegužę butą įsigijusi moteris.

Tikėtina, kad buto savininkė "Kauno energijai" ir galėjo pateikti šį 2012 m. birželio 28 d. iškeldinimo protokolą, kurį "Kauno energija" pateikė Kauno apylinkės teismui.

Komunalines paslaugas teikiančios įmonės patvirtino, kad 2012 m. dėl paslaugų teikimo buvo pasirašytos sutartys su kitu asmeniu ir tik tada baigė galioti apie 1900–1995 m. P.G.Dziminavičienės pasirašytos sutartys.

Peršasi logiška išvada, kad vis dėlto buto savininko pareiga užtikrinti, kad su paslaugų teikėjais būtų atsiskaityta laiku. Paslaugų teikėjų, teismų pareiga įsitikinti, kad jų sprendimai skirti teisingai pasirinktam asmeniui. Šiuo atveju labiau panašu, kad po devynerių metų "Kauno energijai" susizgribus dėl skolininko, buto savininkei, tikėtina, buvo patogu pakišti 2012 m. P.G.Dziminavičienės iškeldinimo protokolą, taip pačiai išvengiant pareigos sumokėti už jos butui tiektą šilumą.