Užkliuvo „Laisvė“

Ko gero labiausiai aptarinėjamas Kauno bienalės akcentas – J. Zikaro „Laisvės“ paminklas, stovintis Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Menininkas iš Japonijos Tatzu Nishi aplink paminklą uždėjo dėžę, tad lankytojai gali užlipti pastoliais ir iš arti pažvelgti į Laisvės alėja. 

Visuomenėje ši meninė išraiška sukėlė įvairių minčių. Vieni džiaugėsi galimybe pamatyti paminklą iš arti ir neįprastoje aplinkoje – sovietinėje virtuvėje, kur apie laisvę buvo galima kalbėti tik pažnibždomis. Kiti kauniečiai piktinosi, kad taip išniekintas pats paminklas. Ypač daug nepasitenkinimo pasklido artėjant Lietuvos kariuomenės 99-osios atkūrimo metinėms, kurios minimos lapkričio 23 dieną. 

Trečiadienį ryte užfiksuota, jog paminklą juosiančios laikinosios sienos išpaišytos užrašais „Laisvė Laisvei“, „Lašas Laisvės“ ir kitais. Kauno bienalės atstovai kreipėsi į Kauno Vyriausiąjį policijos komisariatą. Pradėtas tyrimas dėl vandalizmo.

„Apie 11 val. žmonės atėjo dirbti ir pamatė tuos užrašus. Chuliganus nufilmavo viena iš televizijų. Tai vertinu kaip chuliganizmą. Apie šį įvykį informuosime ir instaliaciją sukūrusį menininką. Toks elgesys gali būti su bet kuo susijęs, ne tik su Kariuomenės atkūrimo diena, bet ir su kitokios nuomonės reiškimo būdais. Tik yra labai keista, kai projektui, kuriam suteikti visi leidimai, nuo kultūros paveldo iki savivaldybės, kitokios nuomonės reiškimas yra pateikiamas tokiu chuliganišku būdu. Niekas nedraudžia jiems taip pat gauti leidimus ir civilizuotai išreikšti savo nuomonę“, – apie įvykį pasisakė Kauno bienalės vadovė Virginija Vitkienė.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kauno bienalės turto sugadinimo. Kol kas negaliu pasakyti, kokios bus pritaikytos sankcijos. Mano nuomone, tai buvo nuomonės reiškimas, kuris peržengė ribas. Kadangi užrašus paišė ir advokatas, tai galima sakyti, kad tai buvo jo teisinis neišprusimas“, – komentavo Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Egidijus Plauska.

Nesuprantamas poelgis

V.Vitkienė tikino, kad užpaišytos sienos bus nuvalytos ir kūrinys bus atstatytas į pradinį jo stovį. Ketvirtadienį užrašų jau nebuvo.

Kauno bienalės vadovė sakė, kad ir kiti objektai yra šiek tiek apgadinti, tačiau nekelia pasipiktinimo, nes žala padaryta gamtos arba ten, kur galimybė niokoti kūrinius buvo numatyta iš anksto. Štai Santakoje dėl to kaltas pakilęs vanduo, o Sąjungos aikštėje menininkai specialiai sukūrė tokią instaliaciją, kuri gali būti kažkiek gadinama dėl supančios aplinkos.

Tai buvo nuomonės reiškimas, kuris peržengė ribas. Kadangi užrašus paišė ir advokatas, tai galima sakyti, kad tai buvo jo teisinis neišprusimas.

„Kadangi kūriniai yra viešosiose erdvėse, vienokia ar kitokia žala jiems nutinka. Sąjungos aikštėje kūrinys yra pats apie nykimą, o pati erdvė taip pat yra ganėtinai vandalizuota, tad vienas iš kūrinių taip pat yra apgadintas ir gadinamas reguliariai, bet menininkas tai numatė kaip kūrinio natūralią integraciją. Tuo tarpu tokioje gerbtinoje vietoje kaip Karo muziejaus sodelis kūrinys nėra iššaukiantis ir nesiekia provokuoti tokioms akcijoms. Kūrinys neatitveria Laisvės nuo žmonių, o kaip tik kviečia pabūti su Laisve. Tokią galimybę Lietuvos žmonės turi tik du mėnesius, nes tai baigsis kartu su bienalės uždarymu“, – situaciją aiškino V.Vitkienė.

Nesuprantamu poelgiu stebėjosi ir istorikas Arvydas Pakštalis. Jis savo socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje pasidalijo užpaišyto „Laisvės“ paminklo nuotraukomis ir tikino, kad nelaisvi tik tie žmonės, kurie taip terlioja ant sienų.

„Vizualiai – man negražu. Etiškai – apgailėtina (kelia gailestį paklydusio šunyčio dalia). Politiškai – tuščiažodžiavimas, ne laiku ir ne vietoje“, – po istoriko įrašu komentavo kitas soc. tinklo vartotojas Augustas R.

Siekė išlaisvinti?

Ant Kauno bienalės kūrinio žodžius išpaišę kauniečiai tai padarė visai nesislėpdami. Priešingai – į savo akciją jie pasikvietė žurnalistus ir išdidžiai pranešė apie savo sumanymą.

„Tai, kas čia yra uždaryta, labai tapatu su tuo, kaip laisvės turėtumėme ieškoti savo viduje. Nuo to ir prasideda laisvė. Tai yra išėjimas iš uždaros erdvės, siekis kvestionuoti patį laisvės žodį“, – „Init“ televizijai kalbėjo žodžius ant „Laisvės“ paminklo rašęs menininkas V.Jakas.

V. Jakas (kairėje) ir S. Dambrauskas (dešinėje)/ "Facebook" nuotr.

„Mes supratome šitą „Laisvės“ įtraukimą į dėžę kaip tam tikrą iššūkį. Žmonės tai priima skirtingai. Vieni ateina pažiūrėti „Laisvei“ į akis. Mes esame ta pilietinės visuomenės dalis, kuri mano, jog „Laisvė“ turi būti laisva, todėl į tokį meną reflektuojame būtent taip. Galvoju, kad menininkas būtų nusivylęs, jei jo šitas iššūkis nebūtų išgirstas“, – „Init“ televizijos reportaže antrino advokatas S.Dambrauskas.

Tiek V.Jakas, ties S.Dabmbrauskas yra aktyvūs medžių gynėjai, nubausti už tai, jog A. Smetonos alėjoje trukdė pjauti medžius ir neklausė policijos įsakymų pasitraukti už STOP juostos. Neatmetama, kad toks išsišokimas ant „Laisvės“ paminklo yra nukreiptas ir į medžių pjovimo problemą Kaune, taip siekiama parodyti, kad ne visų nuomonės yra girdimos ir gali laisvai skambėti.

Kauno bienalės kūrinius visame mieste galima aplankyti iki lapkričio 30 dienos.