Teismo išvada

BNS skelbė, kad, anot KT pirmininko Dainiaus Žalimo, Konstitucijos neatitinka ir Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, pagal kurias sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Seimas priima universiteto tarybos teikimu, nes taryba pagal Konstituciją neturi tokios iniciatyvos teisės.

Jis taip pat pažymėjo, kad Seimo nutarimas dėl LSU prijungimo prie LSMU priimtas nesant Vyriausybės teikimo.

"KT taip pat konstatavo, kad kaip matyti iš 2018 m. sausio 12 d. nutarimo preambulės ir priėmimo aplinkybių, jis priimtas neįvertinus numatomo reorganizuoti LSU nuomonės, taip nepaisant aukštųjų mokyklų autonomijos", – aiškino D.Žalimas.

KT pažymėjo, kad valstybės institucijos turi pareigą motyvuotai įvertinti pačių universitetų poziciją, tačiau turi teisę priimti galutinį sprendimą dėl aukštųjų mokyklų pertvarkos, net jei reorganizuojama ar likviduojama mokykla tam nepritaria.

Stebina kompetencijos stoka

LSU laikinoji rektorė Diana Rėklaitienė tikino, kad KT išvados tik parodo, kad švietimo reforma stumiama buldozeriu, nepaisoma galiojančių įstatymų, tik siekiama viską pertvarkyti, nors nėra aiškios vizijos, kaip turėtų būti.

"Ši išvada nurodo, kad buvo neteisėtas Seimo sprendimas. Tai jau antras nekonstitucinis įstatymas, kurį priima Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Tai daug pasako apie kompetenciją ir teisinį nihilizmą. Iš tiesų, nors KT sprendimas pristabdo jungimąsi, juo nelabai norisi džiaugtis, nes tai parodo mūsų valdančiųjų visiškas nekompetencijas", – savo poziciją išdėstė LSU rektorė.

Ji tikino, kad kol kas universitetas dirbs įprastai, tačiau visą bendruomenę toliau gaubia nežinia, nes neaišku, ką valdantieji sugalvos toliau, ar bandys dar kartą prijungti LSU prie LSMU.

"Mūsų pozicija nesikeičia, o po KT spendimo mes grįžtame į pradinį tašką, tai kol kas mūsų prie nieko nejungs. Kol kas toliau vykdysime įprastą savo veiklą. Tačiau jei Vyriausybė nepaisys KT, kuris ne tik nurodė, kad negalima taip jungti universitetų, bet ir reikia atsižvelgti į mus bei motyvuoti sprendimus, nežinau, kaip tada bus", – svarstė D.Rėklaitienė.

LSMU taryba šiemet priėmė nutarimą, kuriuo išreiškė pritarimą LSU pozicijai, kad būtina išsaugoti LSU puoselėtas kūno kultūros bei sporto vertybes ir tradicijas, garbės vardus bei regalijas, vykdyti nesidubliuojančias studijų programas, garantuoti rentabilumu grįstą finansinį LSU savarankiškumą ir nustatyti, kad reorganizuoto LSU mokslo ir studijų veiklos būtų tęsiamos atskirame struktūriniame padalinyje. Po KT išvadų LSMU laikosi pozicijos, kad bus toliau taip, kaip nuspręs Seimas.

Tokie sprendimai tik didina emigraciją, nes vyrauja visiškas netikrumas, o ir patys valdančiųjų sprendimai nelogiškai keičiasi.

Kadangi visos LSU studijų programos akredituotos ir dar neparengti teisės aktai dėl prijungimo prie LSMU, LSU toliau priima studentus. Universiteto laikinoji rektorė tikino, kad kol kas studentų priėmimas vyksta pagal įprastą tvarką, kai priimama atskirai į LSU ir LSMU universitetus. Bendras studentų priėmimas į studijas dar nepradėtas vykdyti.

Viliasi, kad išgirs

D.Rėklaitienė įsitikinusi, kad šioje dviejų Kauno universitetų jungimo reformoje trūko dialogo. Anot jos, reformos iniciatoriai nekreipė dėmesio į LSU prašymus bei pastabas ir viską darė taip, kaip jiems atrodo geriau. Todėl po KT sprendimo, jog ši reforma prieštarauja Konstitucijai, LSU tikisi, kad jei valdžia vėl norės LSU sujungti su LSMU, bus atsižvelgta ir į jų nuomonę.

"Mes nuo pat pradžių siūlėme konsoliduoti sporto studijas ir sveikatinimą, nes dalis studijų išsibarsčiusios po visus universitetus. Be to, jungimus darome ne mes, ir tai ne mūsų iniciatyva, todėl norėjosi argumentuotos nuomonės iš tų, kurie siūlo tokias reformas. Nebuvo aišku, kas pagerės, kas pasikeis, kai būsime prijungti. Argumentų iki šiol nesulaukėme, tikslių skaičiavimų nėra. Yra tik pamąstymai, kad bus geriau, bet nėra jokio pagrindimo", – sakė D.Rėklaitienė.

Jos nuomone, jei Seimas negali įrodyti, kuo universiteto prijungimas bus naudingas, galbūt iš viso verta atsisakyti šios idėjos ir leisti sporto pakraipos universitetui išlaikyti autonomiją. "Kas vyksta pasaulyje? Kai kurie universitetai jungiasi, kai kurie – ne. Yra ir mažų universitetų, kurie gali egzistuoti vieni, jei jų veikla vertinama teigiamai. Tai kam tokiais atvejais reikia jungtis?" – svarstė LSU laikinoji rektorė.

Problemos dėl blaškymosi

Ar vykdomos švietimo reformos nepakenks universiteto prestižui ir ar nesumažins stojančiųjų skaičiaus? Laikinoji rektorė neslėpė nusivylimo ir tikino, kad tai tikrai gali turėti neigiamos įtakos universitetų reputacijai.

"Visai švietimo sistemai tokios reformos labai kenkia, juolab kad du naujai priimti teisės aktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Manau, kad tai daro įtaką ne tik mums, bet ir kitoms aukštosioms mokykloms. Tokie sprendimai tik didina emigraciją, nes vyrauja visiškas netikrumas, o ir patys valdančiųjų sprendimai nelogiškai keičiasi. Įsivaizduokite, kai studijų programos yra uždaromos likus mėnesiui iki stojimų pradžios. Vaikai, kurie buvo susiplanavę egzaminus, ketino kažkur stoti, staiga sužino, kad programa uždaryta. Po to staiga tas programas vėl atidaro, nes pripažįstama, kad buvo neteisėti sprendimai", – kad toks blaškymasis pridaro problemų neabejoja D.Rėklaitienė.

"ŠMM ištisai pati kalba apie tai, kokie mes nekompetentingi, kokie universitetai nekokybiški. Sukuriama bendra atmosfera, kai net nežinia kodėl vaikai turėtų likti Lietuvoje ir stoti ten, kur nėra tikri dėl savo ateities. ŠMM kalba, kad nežino, kaip bus, tik nori kokybės, bet nepasako, kaip ir kada ji bus pasiekta. Manau, kad ši švietimo reforma destabilizuoja padėtį", – rėžė LSU laikinoji rektorė.

Trauktis neketina

Nors KT sustabdė LSU prijungimo prie LSMU reformą, kai kurie Seimo nariai vis tiek nori laikytis pirminio plano. BNS skelbė, jog Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša po KT išvadų pareiškė, kad prieštara bus ištaisyta Vyriausybei pateikus nutarimą dėl LSU prijungimo prie LSMU, nes KT buvo nurodęs, kad Seimo taryba šio klausimo be Vyriausybės teikimo spręsti negali. Anot jo, šių dviejų universitetų sujungimas yra valstybės interesas.

"Bus Vyriausybės teikimas, ir mes toliau žengsime tuo keliu, kad LSU būtų sujungtas su LSMU. Ta pertvarka įvyks, neabejoju", – praėjusią savaitę Seime sakė parlamentaras.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas "Kauno dienai" taip pat aiškino, kad KT prieštarauja ne reformai, o tik procedūroms, todėl tokios klaidos yra ištaisomos.

"KT nekvestionavo Seimo ir Vyriausybės įgaliojimų bei prievolės prižiūrėti aukštųjų mokyklų tinklą, jis taip pat nepasisakė dėl jungimo kriterijų ar kitų aplinkybių. KT tik konstatavo, kad Konstitucijos neatitinka teikimo prijungti LSU prie LSMU procedūros. KT nurodė, kokia turi būti teikimų procedūra. Konstatuota, kad Seimas sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo gali priimti tik gavęs atitinkamą Vyriausybės teikimą ir tik įvertinęs universiteto tarybos nuomonę. Nei aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo tikslų, nei procesų iš esmės KT nutarimas nekeičia", – teigė jis.

Anot G.Viliūno, švietimo reforma bus vykdoma toliau. Universitetų jungimas – taip pat. "Vyriausybė toliau vykdys planus optimizuoti Kauno valstybinių universitetų tinklą pagal Konstitucinio teismo nurodytą procedūrą. Dokumentai yra ruošiami ir bus patikslinti pagal KT nutartį", – aiškino švietimo ir mokslo viceministras.

Jis tikino, kad viso jungimo proceso metu su LSU buvo daug derinta ir kalbėta, atsižvelgta į jų išsakytas pastabas, tačiau dabar visus argumentus teks pakartoti ir tai daryti atidžiau. G.Viliūno teigimu, vykdomos reformos taip pat neturės įtakos stojančiųjų mažėjimui.

"Studentai neturėtų jaudintis dėl numatomų permainų – jokių radikalių sukrėtimų nebus. Taigi besidominčiuosius sporto studijomis skatiname drąsiai jas rinktis. Kaip ne kartą pabrėžta, reformos tikslas – ne sutrikdyti LSU vykdomas studijas ir mokslinę veiklą, o atvirkščiai – sudaryti joms geresnes sąlygas stabilesniame, didesniame universitete, kuris užtikrintų ir stiprią medicinos, visuomenės sveikatos studijų bazę, o sporto medicina yra viena iš svarbiausių sporto studijų atramų. Jungimas taip pat sustiprins tarpkryptinių studijų ir infrastruktūrinį potencialą", – "Kauno dienai" komentavo švietimo ir mokslo viceministras.