Atkreipė dėmesį

"Kauno dienos" skaitytojai po gausaus sekmadienio naktį pasipylusio lietaus atakavo redakciją, kad neseniai įkurtose Vainatrakio kapinėse sunku rasti sausą lopinėlį. Fotografas nuvažiavo užfiksuoti patvinusių kapinių vaizdo. Jam dirbant, į amžinojo poilsio vietą atvažiavo ketvertukas dviem automobiliais.

Gana neįprasta stebėti, kai atvykusiesiems į kapines skirtoje automobilių stovėjimo aikštelėje imama ruošti aktyviam sportui skirtą įrangą. Minimi asmenys išsiėmė irklentes, jas pripūtė. Tada ėmė ruošti jų sumanymui skirtą apdarą. Buvo akivaizdu, kad žmonės čia atvyko apgalvoję savo veiksmų planą ir rengiasi kažkokiam iššūkiui.

Negaliu kitaip pavadinti kaip psichikos ligoniais.

"Kauno dienos" fotografo perspėti, kad bus fotografuojami, jie neprieštaravo, tik pareikalavo, kad nesimatytų jų veidų. Vainatrakio kapinėse apie 19.30 val., be dienraščio fotografo, buvo dar kokie šeši žmonės. Jie taip pat atkreipė dėmesį į neaiškiems veiksmams besirengiančius vyrus ir moteris.

Savo sumanymą ketvertukas pradėjo nieko nepaaiškinę ir be žodžių. Irklentes nusistūmė prie apsemtų kapaviečių. Į baltą paklodę susupta viena iš atvykusių moterų buvo paguldyta ant irklentės, jai prie kojų padėta žvakė. Dar dvi irklentės buvo skirtos vyrams.

Dviprasmiški jausmai

Nė vienas keistus irklentininkų veiksmus stebėjęs žmogus neuždavė jiems jokio klausimo. Tiesa, be "Kauno dienos" fotografo, keistąją kompaniją fiksavo dar keli asmenys. Kompanija pasiplaukiojo tarp apsemtų kapaviečių, iš vandens kyšančių paminklų ir kryžių. Galima buvo spėlioti, kad gal žmonės baltomis drapanomis atlieka kokį nors ritualą.

Pastovėję prie į drobulę susuktos ir irklentės paguldytos kolegės, visi suklaupė. Tą akimirką kapavietes apsėmęs vanduo siekė jiems juosmenį. Paklūpėję kibiru sėmė vandenį ir vėl jį išpylė. Galiausiai paplukdinę ant irklentės paguldytą moterį, vėliau ją išvertė apsemtoje Vainatrakio kapinių dalyje.

"Kauno dienos" fotografas prisipažino likęs šokiruotas tokio reginio. Širdyje grūmėsi dvejopi jausmai – kapinėse nedera šitaip elgtis ir lindo mintis, kad gal ketvertukas tokiais savo veiksmais norėjo kažką pasakyti.

Antrajam variantui pritrūko jį pagrindžiančių veiksmų. Patys pramogos organizatoriai savo veiksmų niekaip nefiksavo. Tikėtina, kad viešinti šio savo sumanymo kompanija neplanavo. Tikėtis, kad sekmadienio vakarą Vainatrakio kapinėse knibždės čia prie artimųjų kapų atvykusių žmonių – taip pat naivu. Tad lyg ir atkrenta variantas, kad pasiplaukiojimas kapinėse irklentėmis galėjo būti kokia nors socialinė akcija.

Vadina pasityčiojimu

Savivaldybės įmonės "Kapinių priežiūra" direktorius Ričardas Čėsna abejoja, ar šiais veiksmais norėta atkreipti dėmesį į problemą. "Kitaip, nei provokuojančiais pasityčiojimo veiksmais, to aš nepavadinčiau. Juolab kad kapavietes apsėmė ne dėl mūsų veiklos ar neveiklumo", – poziciją išsakė R.Čėsna.

Direktorius įsitikinęs, kad kompanija surengė sau pramogą pasiplaukioti kapinėse. Tik priminė, kad tokiam pasiplaukiojimui galėjo rinktis Rokų apylinkės pakeles, kurios dar ir pirmadienio rytą skendėjo vandenyje.

Pasiplaukiojimas kapinėse parodo tų žmonių mentalitetą ir požiūrį į amžinojo poilsio vietą.

"Negaliu kitaip pavadinti kaip psichikos ligoniais. Kapines užsėmė ne dėl mūsų kaltės, o dėl didelio iškritusių kritulių kiekio. Pasiplaukiojimas kapinėse parodo tų žmonių mentalitetą ir požiūrį į amžinojo poilsio vietą", – tęsė R.Čėsna.

Direktorius sutiko, kad elgesio kapinėse taisyklėse nėra numatyta, kad plaukioti irklentėmis kapinėse draudžiama. Ko gero, taisykles rašiusiesiems nė į galvą negalėjo šauti, kad kažkam gali kilti noras plaukioti kapinėse.

"Taisyklėse yra nurodytas lankymosi kapinėse laikas. Yra ženklai, kad kapinėse draudžiama vedžioti šunis. Tarkime, triukšmo ribojimas nėra numatytas, tačiau provokuojamo  elgesio kapinėse, lyg ir savaime suprantama, neturėtų būti. Normalūs žmonės supranta, kaip reikia elgtis kapinėse. Manau, kad net jei taisyklėse būtų draudimas plaukioti kapinėse, vargu ar jie būtų supratę, kad laužo taisykles. Čia labiau noras piemeniškai pasireklamuoti ir pasityčioti iš kitų", – neabejojo "Kapinių priežiūros" direktorius.

Policijos tyrimas

Vakar Kauno policija "Kauno dieną" informavo, kad pradėta administracinė teisena dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, už kurį gresia bauda iki 140 eurų.

Jei, tiriant šį įvykį, paaiškėtų papildomų aplinkybių ar gyventojai papildomai informuotų pareigūnus apie suardytus arba išniekintus jų artimųjų kapus, suniokotus paminklus arba kitaip išniekintą viešosios pagarbos vietą mirusiesiems, grėstų baudžiamoji atsakomybė. Už kapo arba kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą grėstų laisvės atėmimas iki vienų metų.

Rengiamas planas

Ežeru viena Vainatrakio kapinių dalis virsta nebe pirmą kartą. Labai panaši situacija buvo šį pavasarį ėmus tirpti sniegui. Ta pati vieta buvo iki kelių apsemta vandens. "Antrą kartą užpilta. Tada dar operatyviau susitvarkėme. Šį kartą pirmadienio rytą kartu su avarinių tarnybų pagalba visą per liūtis prineštą molį iš vandens nuotekų šulinėlių ir susikaupusį vandenį išvalėme", –  ramino R.Čėsna.

Direktorius pripažino, kad situacija parodė, kad tokių atvejų gali būti ir daugiau. "Kapinių priežiūros" atstovas tikino, kad numatyta ilgalaikė programa – įrengti drenažą. Planuojama nuvesti apie 300 m ilgio didesnio diametro vamzdį, kuriuo čia subėgantis vanduo sutekėtų į upelį.

"Ši vieta visame plote yra pati žemiausia. Čia susirenka lietaus vanduo ne tik iš kapinių, šalia esančios automobilių stovėjimo aikštelės, o ir iš žemės ūkio paskirties žemių. Drenažas šalia esančiame ūkio lauke greičiausiai neveikia. Mačiau, kad lauko viduryje – taip pat ežeriukas", – problemą kapinėse keliančias priežastis vardijo direktorius.

R.Čėsna aiškino, kad atidėti šių kapitalinių veiksmų tolimai ateičiai negalima, nes akivaizdu, kad gali pasikartoti. Pasak direktoriaus, šis drenažas privalo būti įrengtas šiais metais, tačiau, kada tiksliai prasidės darbai, R.Čėsna dar negalėjo pasakyti.

Įrengta infrastruktūra

"Kapinių priežiūros" vadovas atrėmė priekaištus, esą Vainatrakio kapinėse artimųjų amžinojo poilsio vietų atėję lankyti žmonės nuo pat kapinių įkūrimo klampoja po purvynus.

"Šitos kapinės atsirado žemės ūkio paskirties žemėje, suartame žemdirbystei skirtame lauke. Vainatrakyje žemės gruntas yra raudonas molis. Jis labai klampus, limpantis, tepantis. Kol nebuvo sutvarkyti takai, įrengta infrastruktūra, ta problema buvo. Šiandien jos jau nėra", – tvirtino R.Čėsna.

Pasak direktoriaus, teritorija išlyginta, užsėta žole, jau formuojasi žolės danga, ten, kur reikia, yra papilta žvyro. Net ir šį kartą kai kam žaidimų aikštele virtusi užpilta Vainatrakio kapinių dalis esą ne kaskart virsta ežeru. Esant vidutiniam lietui vandens nuotekų šulinėliai neužsikemša ir visas vanduo  normaliai subėga. Direktorius prasitarė, kad pagrindinius takus  Vainatrakio kapinėse rengiamasis asfaltuoti.