Primirštą aplinkkelio per Petrašiūnus ir Panemunę projektą atgaivinti pasišovusiai Kauno valdžiai teks atlaikyti ir nepatenkintų gyventojų ataką. Dar labiau aplinkkelio likimas priklausys nuo Vilniaus tarnautojų geranoriškumo.

Liečia dešimtis sklypų

Sovietmečiu numatytas pietrytinis Kauno aplinkkelis turėtų driektis ne tik jau suprojektuotomis ir naudojamomis gatvėmis bei keliais. Gruodį visuomenei atskleistame projekte numatyta maždaug trijų kilometrų naujo kelio atkarpa, kuri leistų vairuotojams aplenkti dėl spūsčių prakeiktą Amalių geležinkelio pervažą ir didžiąją dalį T.Masiulio g.

Specialistai neabejoja, kad projekto įgyvendinimas nuo spūsčių ir didelių transporto srautų keliamų nepatogumų išvaduotų ne tik Petrašiūnų gyventojus. Naujo aplinkkelio atsiradimą iškart pajustų priešingoje miesto pusėje esančiais aplinkkeliais riedantys vairuotojai.

Savivaldybės atstovai tvirtina, kad kol kas projektas plėtojamas sklandžiai ir didelio pasipriešinimo nesulaukia, tačiau dar teks susidurti su dešimtimis nepatenkintų Petrašiūnų gyventojų. Skaičiuojama, kad naujas kelias gali paliesti 37 sklypus, 17 namų reikėtų nugriauti.

"Mes nesame kategoriškai nusiteikę prieš aplinkkelį, bet projektas remiasi praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio sprendiniais, o kitų alternatyvų neieškoma. Todėl ir kyla abejonių, ar tai yra pats geriausias variantas", – svarstė Amalių bendruomenės centro pirmininkas Vidas Pocius.

Aplenktų Amalių pervažą

Numatomą aplinkkelį sudaro jau esanti Ateities pl. atkarpa nuo magistralės A1 iki sankryžos su Palemono g. Nuo šios vietos turėtų būti tiesiamas naujas kelias, kuris drožtų tiesiai per brūzgynus, pasiektų geležinkelį ir guldamas šalia jo, išnirtų prie Kauno hidroelektrinės. Šalia Kauno marių turėtų būti statomas naujas tiltas, kuriuo galima pasiekti rekonstrukcijos reikalaujantį Marijampolės pl.

Iš viso šios atkarpos sudaro apie 13 km ilgio keturių eismo juostų kelią. Visame ruože numatomos devynios skirtingo lygio sankryžos, keturios skirtingų lygių pėsčiųjų perėjos. Numatomas leistinas greitis aplinkkeliu – 80 km/val.

"Naujas aplinkkelis leistų paskirstyti automobilių srautus. Dėl to laimėtų visi", – įsitikinęs aplinkkelio detalųjį planą rengiančio "Kauno plano" direktorius Gediminas Šinkūnas.

Lietuvos keliais riedančių transporto priemonių skaičius nuolat auga. Ties Kaunu magistralėje ir kelyje "Via Baltica" automobilių transporto srautai jau pasiekė kritinę masę. Tuo metu nei Ateities pl., nei Marijampolės pl. važiuojančių automobilių skaičius beveik nedidėja. Tai rodo, kad vairuotojai ieško kitų kelių, bandydami aplenkti spūstis keliančią Amalių geležinkelio pervažą ir sunkiasvorio transporto srautui ne itin patogias Petrašiūnų gatves. Plataus aplinkkelio poreikis dar labiau išaugs, kai Palemone pradės veikti Kauno viešasis logistikos centras.

Maištaus ne visi

Projektas jau pristatytas Petrašiūnų ir Panemunės gyventojams, tačiau nuspręsta pristatymą pakartoti.

"Visa atkarpa – 12 km ilgio, tad natūralu, kad skirtingose atkarpos galuose gyvenantiems žmonėms kyla visai kitokie klausimai. Todėl nuspręsta visą aplinkkelį suskirstyti dalimis ir su gyventojais jas aptarti atskirai", – aiškino Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Pirmiausia ketinama imtis tiesti naują kelią, kuris sujungs Ateities pl. su hidroelektrine. Šis etapas ir kelia bene daugiausia aistrų, nes liečia dešimtis privačių sklypų. Techniniai atkarpos tiesimo darbai gali siekti apie 60 mln. litų, tačiau visa etapo įgyvendinimo sąmata nenuspėjama, nes neaišku, kokių kompensacijų prireiks iškeldinamiems gyventojams. Kai kurie jų jau pasirašė peticiją, kuria protestuoja prieš aplinkkelio statybą numatytoje vietoje. Ginčas su gyventojais gali nuvesti iki teismų. Tiesa, maištauti žada ne visi. Prisistatyti nepanorusi prie geležinkelio gyvenanti moteris pasakojo, kad kai kurių į naujo kelio zoną patenkančių būstų savininkai laukia, kad žemės ir būsto išpirkimo diena išauštų kuo greičiau. Dalis arčiausiai geležinkelio esančių pastatų yra apverktinos būklės, o ir gyvenimas šioje nuošalioje vietoje ne visiems yra toks ramus, koks gali pasirodyti.

"Ar jūs galvojate, kad čia būna ramu, kai pradeda traukiniai važinėti? Tas geležinkelis jau iki gyvo kaulo įkyrėjo", – skundėsi moteris.

"Girdėjau, kad čia kažką griaus. O ką padarysi, jei reikia?" – piketuoti prie savivaldybės nesiruošė Buriuotojų g. gyvenanti Genovaitė Kalaušienė.

Ruožas rezervuotas keliui

V.Pocius pasakojo, kad dėl naujo aplinkkelio statybos susirūpinusi grupė žmonių kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkus, kad šie profesionaliai įvertintų projektą.

"Jie surašė 14 pastabų. Vadinasi, mokslininkai mato grėsmes, o projekto užsakovai ir rengėjai – ne", – dėstė V.Pocius. Jis piktinasi, kad projektuotojai aplinkkeliui nė nepaieškojo kitos vietos.

"Pasukus bet kur kitur, statybos sąnaudos būtų daug didesnės", – teigė N.Valatkevičius. Pasak jo, vieta naujam aplinkkeliui buvo rezervuota nuo seno. Todėl planuojamo kelio vietoje niekada neleista atkurti žemės nuosavybės, vykdyti statybos darbų.

"Dėl to yra buvę teismų, tačiau mes visus laimėjome, nes jau ne vieną dešimtmetį aišku, kad ši vieta rezervuota aplinkkeliui", – pasakojo N.Valatkevičius.

Tiltas – utopija?

Antruoju projekto etapu ketinama rekonstruoti Ateities pl. atkarpą, trečiuoju – Marijampolės pl. O ketvirtasis etapas šiandien gali priminti ištrauką iš Naujųjų Vasiukų projekto – numatyta ilgo ir plataus tilto per Nemuną statyba. Pagal projektą jis turėtų išdygti maždaug 120–300 m atstumu nuo hidroelektrinės. Tokio statinio kainos tarnautojai nespėlioja.
N.Valatkevičius ramino, kad tiltas tiesiog sugalvotas kaip alternatyva, kurią, beje, inžinieriai taip pat numatė prieš daug metų. Tada statiniui numatyta ne tik tilto, bet ir pylimo funkcija. Jis pristabdytų vandens sieną, jei kažkas nutiktų Kauno marių užtvankai.

Naujo tilto projektas jau galėjo būti užmirštas, tačiau spręsti transporto srautų pralaidumo problemą kažkada reikės spręsti. Šiuo metu per hidroelektrinę automobiliams nutiestos tik dvi eismo juostos. Dar dviem vietos nėra. G.Šinkūnas pasakojo apie sumanymą dar dvi eismo juostas įrengti virš dabar esančių, tačiau kol kas nėra inžinerinių paskaičiavimų, ar tai galima daryti. Hidroelektrinės statytojai dviem aukštais numatė leisti tik traukinių eismą.

Tikslas – įtikinti vilniečius

Skaičiuojama, kad naujo kelio statyba galėtų prasidėti 2020 m. Iki to laiko Kauno projektuotojai, tarnautojai ir politikai naujam aplinkkeliui dirvą turi išpurenti ne tik Petrašiūnuose ir Panemunėje. Būgštaujama, kad projektas kūnu nevirs, jei nepasikeis valstybės ir ES lėšas infrastruktūros objektams skirstančių Vilniaus tarnautojų požiūris.

"Didžiausia šio projekto problema yra ta, kad šito aplinkkelio reikšmės neaktualizuoja Susisiekimo ministerija", – apgailestavo G.Šinkūnas. Ministerijos klerkai spūsčių problemų ties Kaunu neignoruoja, tačiau jas labiau linkę spręsti investicijomis į magistralę A1 ir "Via Baltica". Kauno miesto savivaldybei iki šiol Susisiekimo ministerijos nepavyko įtikinti, kad į miesto teritoriją patenkantys, aplinkkelį sudarantys Ateities ir Marijampolės pl. bei T.Masiulio g. – valstybinės reikšmės kelias.

"Akivaizdu, kad šis aplinkkelis yra būtinas ir daug svarbesnis nei numatomi aplinkkeliai kitiems Lietuvos miestams", – teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.