Kauno rajone urbanistinė plėtra vyksta labai sparčiai, todėl abiem įmonėms būtina glaudžiau bendradarbiauti: dažniau susitikti, dalytis informacija ir ieškoti sprendimų, kurie atlieptų gyventojų lūkesčius.

„Kauno vandenų“ technikos direktorius Darius Gražys konstatavo, kad daugiausia karštų taškų esama Domeikavos, Užliedžių, Lapių, Ringaudų, Alšėnų, Garliavos seniūnijose. Pavyzdžiui, Mastaičiuose, Forto gatvėje yra avarinės būklės bešeimininkių vandens tinklų, kuriuos reikia renovuoti arba tiesti naujus. Panaši situacija su Rinkūnų kaimo siurbline.

Noreikiškėse, Stirnų gatvėje, iškilo vandens poreikis, kurį būtų galima išspręsti nutiesus liniją iš Šiltnamių gatvės.

Garliavos Darbininkų gatvės zonoje gyvenantys žmonės dažnai kenčia dėl užsikemšančių nuotekų tinklų, todėl čia taip pat reikia sprendimų. D. Gražys taip pat apgailestavo, kad, sprendžiant vandentvarkos klausimus, ne visada pavyksta sutarti su nekilnojamojo turto vystytojais.

Vicemeras Antanas Nesteckis pastebėjo, kad nesusipratimų dažnai atsiranda, kai vieną teritoriją aptarnauja dvi įmonės – viena tiekia vandenį, o kita tvarko nuotekas. Jis taip pat pabrėžė, kad daugelį problemų būtų paprasčiau spręsti, jei „Kauno vandenų“ akcininke taptų Kauno rajono savivaldybė. Šį klausimą ketinama aptarti politiniu lygiu.